Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Vilniaus miesto savivaldybė » Vilkpėdės seniūnija » Žemieji Paneriai (2021)      

Apie miesto dalį

Žemieji Paneriai – pietrytinė Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Panerių tunelio, kairiajame Neries krante, iš rytų, pietų ir pietvakarių apsupti Panerių kalvyno. Žemieji Paneriai išsidriekę Neries slėnyje tarp Vilkpėdės ir Naujamiesčio šiaurėje, Riovonių ir Panerių miško rytuose, Aukštųjų Panerių pietuose, Jankiškių pietvakariuose, iš vakarų juosia Neris (kitapus – Bukčiai). Per Žemuosius Panerius eina Savanorių prospekto galas, geležinkelio atšaka, yra pramonės įmonių kompleksas. Prie kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A4 Vilnius–Varėna–Gardinas sankirtos stovi Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia, yra kapinės, senojo Vilniaus–Kauno kelio atkarpa, taip pat Fizikos institutas, Panerių kautynių vieta. Netoliese Jankiškėse stūkso Panerių piliakalnis. Žemuosius Panerius supantys Panerių miškai patenka į Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinį. Veikia Vilniaus Panerių pagrindinė mokykla.
Žemieji Paneriai turi gerai išvystytą susisiekimą su kitomis Vilniaus miesto vietomis – Žirmūnais, Antakalniu, Fabijoniškėmis, Šeškine, Pašilaičiais, Lazdynais, Naujamiesčiu, stotimi. Yra VVT mazgas (Vaduvos st.), nutiesta troleibusų linija. Vyksta 4, 6, 12, 13, 15, 18 nr. troleibusai, 8, 20, 24, 25, 28, 51 nr. autobusai.
== Pramonė ==
Žemuosiuose Paneriuose veikia AB „Vilniaus baldai“ (nuo 1960 m.), AB „Vilniaus Vingis“ (nuo 1959 m.), „Norfos“ bazė, „Transimeksa“ (logistika), UAB „Agant“ (baldų pramonė), UAB „Nit“ (oro vėdinimo, šildymo įranga), „Vilbalda“ ir kt. baldų, elektronikos pramonės įmonės, plastiko perdirbimo įmonė „Plasta“ (nuo 1961 m.).
== Istorija ==
Panerių žemės nuo 1390 m. priklausė Vilniaus kapitulai, čia buvo vyskupų dvaras, veikė plytinė (jos gamintos plytos naudotos dvaro, Vilniaus bažnyčių, kitų pastatų statyboms). Buvo ir benediktinių bei jėzuitų palivarkai. Paneriai buvo tolimiausias ir ilgiausias Vilniaus priemiestis, nuo Pamėnkalnio kalvų driekėsi palei kelią į Kauną, Gardiną ir Trakus. XVIII a. pab. – XIX a. pr. Paneriai garsėjo kaip plėšikų landynė – jie puldinėdavo keliu į Kauną vystančius pirklius. 1831 m. birželio 19 d. Žemuosiuose Paneriuose vyko Panerių kautynės tarp Antano Gelgaudo vadovaujamų Lietuvos-Lenkijos sukilėlių ir carinės Rusijos kariuomenės.
Nuo XX a. 6 dešimtmečio pradžios Žemuosiuose Paneriuose buvo sparčiai statomos pramonės įmonės: silikatinių dirbinių (1954 m.), 2 gelžbetoninių konstrukcijų (1955 ir 1967 m.), santechnikos detalių (1957 m.) gamyklos, medienos apdirbimo kombinatas (1958 m.), nerūdinių statybinių medžiagų (1959 m.), radijo komponentų (1959 m.) gamyklos, mėsos (1959 m.), baldų (1960 m.) kombinatai, pluošto dirbinių (1960 m.), plastikų (1961 m.), metalo konstrukcijų (1962 m.), fermentinių preparatų (1970 m.), bandomoji elektros konstrukcijų (1972 m.), dujinių įrenginių (1973 m.) gamyklos, Autoserviso gamybinio susivienijimo pagrindinė įmonė (1978 m.). Žemieji Paneriai tapo didžiausiu Vilniaus pramonės rajonu.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.