Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Vilniaus miesto savivaldybė » Naujininkų seniūnija » Naujininkai (2023)      

Apie miesto dalį

Naujininkai – pietinė Vilniaus miesto dalis, nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio atskirta geležinkeliu. Naujininkų seniūnijos centras. Naujininkai šiaurėje ribojasi su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu, rytuose – su Liepkalniu, pietuose Vilniaus pietinis lankstas (Tūkstantmečio g.) ir geležinkelio šaka skiria nuo Kirtimų, o pietvakariuose – nuo Vilkpėdės. Į pietus nuo Naujininkų prasideda Panerių miškas, atsišakoja Eišiškių plentas ( 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė ).
Naujininkuose įsikūrę daug pramonės, prekybos, statybos, transporto bendrovių. Yra Naujininkų poliklinika, sentikių kapinės, karaimų ir totorių kapinaitės, Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė, Vilniaus Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė, paštas, biblioteka, gimnazija, 3 pagrindinės mokyklos, 7 lopšeliai‑darželiai, darželis‑mokykla, muzikos mokykla.
Naujininkus aptarnauja 10 ir 17 nr. troleibusai, 3G, 1, 3, 4, 41, 42, 58, 78 nr. autobusai. Pagrindinės stotelės: Naujininkai, Prūsų, Dzūkų.
== Etimologija ==
XIX a. 2-ojoje pusėje šiose vietose įsikūrė Vilniaus priemiestis Новый свѣтъ („Naujasis pasaulis“). Ilgainiui pavadinimas tapo Naujininkais.
== Istorija ==
Naujininkų teritorijoje yra kelių religinių konfesijų kapinės, kuriose nuo XIX a. atskirai pradėti laidoti įvairių tautų ir tikėjimų sostinės gyventojai. Tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių, yra vienintelės sentikių kapinės Vilniuje, šalia jų stūkso Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė. 1825 m. išsipirkę sklypą Naujininkuose, du pirkliai sentikiai pastatė medinius maldos namus. 1900 m. prieš carui uždraudžiant sentikiams statyti maldos namus, sentikių Pimonovų iniciatyva pastatyta mūrinė cerkvė su iškeltu sentikių kryžiumi ir kupolu. Šalia kitų sentikių čia palaidotas bene garsiausias Pimonovų giminėje − fizikas akademikas, Alzheimerio ligos paramos fondo steigėjas Leonidas Pimonovas ir jo žmona Eugenija.
XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus naudoti garo energiją, virš tuometiniame sostinės užmiestyje statomų fabrikų iškilo daug kaminų, dėl kurių dalis dabartinių Naujininkų buvo vadinama Kaminais, o Senamiesčio gyventojai šį priemiestį vadino Nowy Świat („Naujuoju pasauliu“). Vilnių pasiekęs geležinkelis nulėmė pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Naujininkuose vystėsi pramonė, susijusi su geležinkelio transportu, vienas po kito iškilo sandėliai, o už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė.
Naujakuriai gatvėms suteikė Šaltkalvių, Konduktorių pavadinimus. Iki šių dienų išliko Tyzenhauzų, Rasų, Turgelių, Sniego ir kai kurių kitų gatvių senieji vardai. Lakūnų Žvirkos ir Viguros gatvė buvo pervadinta 1933 m. tragiškai žuvusių lakūnų Dariaus ir Girėno vardu.
Grafo Juzefo Pšezdieckio (Józef Przeździecki) dovanotame name Naujosios Alėjos (vėliau tapo Tyzenhauzų) gatvėje 1907−1913 m. buvo įsikūrusi Vilniaus mokslo bičiulių draugija. Pirmame namo aukšte veikė Tyzenhauzų biblioteka, antrame − muziejui pritaikyta salė. Vilniaus šviesuomenė skyrė lėšas pastato ir eksponatų priežiūrai.
Naujininkų namai mena skirtingus laikotarpius − čia yra ir Stalino, ir Chruščiovo, ir Brežnevo vadovavimo Sovietų Sąjungai laikais statytų nedidelių ir daugiaaukščių masyvių namų, daugiausiai bendrabučio tipo ar nedidelio ploto butų, į kuriuos dažniausiai kėlėsi gyventi darbininkai. Liepkalnio, Iešmininkų, Garvežių gatvėse išlikę ir senosios medinės architektūros gyvenamieji namai, kitose gatvėse esantys medinukai vietos gyventojų restauruojami ir jau yra praradę pirmykštę išvaizdą.
1939 m. rajone buvo dislokuoti pirmieji sovietų armijos daliniai, vėliau čia taip pat buvo karinė bazė. Dabar Naujininkuose įsikūrusi motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Sniego gatvėje veikė Sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.