Naujamiestis − Vilniaus miesto dalis, esanti centre, kairiajame Neries krante, į vakarus nuo Vilniaus geležinkelio stoties. Naujamiesčio seniūnijos centras. Ribojasi pietvakariuose su Vilkpėde, rytuose su Senamiesčiu, pietuose geležinkelis skiria nuo Naujininkų, šiaurėje pereina į Lukiškes-Centrą šiaurės vakaruose Neris skiria nuo Žvėryno. Naujamiestis užima 4,8 km² plotą. Čia gyvena apie 32 280 žmonių (2019 m.).
Veikia daug pramonės, prekybos, komunikacijų, statybos, transporto bendrovių, komercinių bankų (SEB, Luminor ir kt.) padaliniai, daug ambasadų (Kinijos, Japonijos ir kt.), medicinos įstaigų, turizmo ir paslaugų bendrovių. Naujamiestyje įsikūręs Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas. Vakariniame pakraštyje, už Geležinio Vilko gatvės prasideda Vingio parkas (su vasaros estrada, VU botanikos sodo padaliniu, stadionu, kapais, koplyčiomis). Šiauriniame pakraštyje, šalia Lukiškių iškilęs Tauro kalnas.
Pietrytiniame Naujamiesčio pakraštyje stovi Vilniaus geležinkelio stotis ir Vilniaus autobusų stotis. Rajoną kerta daug svarbių gatvių: Savanorių prospektas, J. Basanavičiaus, Naugarduko, Kauno, Tūkstantmečio (pietinio aplinkkelio dalis). Daug svarbių VVT stotelių: Stotis, Savanorių prospektas, Gerosios Vilties st., Sparta, Žemaitės st., Čiurlionio st.
== Istorija ==
Nors pagal pavadinimą Naujas miestas, tai vienas seniausių Vilniaus rajonų. 1860 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, rajono vystymasis tapo itin spartus. 1875 m. sudarytas naujas miesto plėtros planas. Naujamiestis šiame plane suskirstytas stačiakampiais kvartalais, vietoj buvusių gatvelių ir keliukų suplanuotos tiesios gatvės. Šis planas, su nedideliais pakeitimais, buvo įgyvendintas. Dabartinė Naujamiesčio gatvių sistema suformuota laikantis 1875 m. plano. Atsirado Mindaugo, Švitrigailos, Vytenio, T. Ševčenkos, Kauno, Panerių, Šaltinių, Aguonų gatvės. XIX a. pabaigoje šiose gatvėse gerokai suintensyvėjo statybos. Kaip ir visame Vilniuje, čia pradėti statyti daugiaaukščiai mūriniai pastatai.
== Verslo centrai ==
XXI a. iškilo šie verslo centrai:
LJB verslo centras
Vilniaus vartai
VILBRA Verslo centras
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Pažėrai (2012, Kauno rajono savivaldybė)
Vileikiškiai (2012, Širvintų rajono savivaldybė)
Šaltieji Šaltiniai (2020, Kalvarijos savivaldybė)
Šilainiai (2021, Kėdainių rajono savivaldybė)
Klykiai (2020, Utenos rajono savivaldybė)
Uoginiai (2013, Kupiškio rajono savivaldybe)
Petrališkė (2012, Kelmės rajono savivaldybė)
Kvesai (2021, Kauno rajono savivaldybė)
Petriškė (2021, Ignalinos rajono savivaldybė)
Ricieliai (2012, Druskininkų savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Veisiejų apylinkės nuo Snaigyno apžvalgos bokšto žiemą
Luokesos apylinkės nuo vandens bokšto
Švedriškė nuo vandens bokšto
Panorama nuo Prelomčiškės piliakalnio
Valkininkų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Raigardo slėnis
Talačkoniai nuo vandens bokšto
Mateikonių apylinkės nuo vandens bokšto
Kazitiškis nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Miežonys nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
2505 (Leipalingis-Kapčiamiestis-Kiauknoris)
2302 (Salantai-Plateliai-Alsėdžiai)
3624 (Pandėlys-Kazliškėlis)
2611 (Igliškėliai-Sasnava)
163 (Ežerė-Mažeikiai)
3215 (Vieštovėnai-Juodeikiai-Mižuikiai)
1716 (Pilis-Raudonėnai)
2922 (Pakruojis-Poškiečiai)
108 (Vievis-Maišiagala-Nemenčinė)
4722 (Trakai-Rykantai)