Apie vietovę
Kapčiamiestis – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 10 km į rytus nuo sienos su Lenkija ir 7 km į šiaurę nuo sienos su Baltarusija, Baltosios Ančios ir Niedos upių santakoje. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi medinė Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčia (pastatyta 1956 m.), veikia Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla, paštas (LT-67039). Miestelyje veikė Kapčiamiesčio-Berznyko pasienio punktas. Kapčiamiesčio plano struktūra spindulinė.
Šalia miestelio yra per II pasaulinį karą žuvusių TSRS karių kapinės, paminklas. Į pietus nuo miestelio, Baltosios Ančios kilpoje yra akmens amžiaus gyvenvietė (Pinčiaragis). Gyvenvietė 2007 m. tyrinėta mokslininko dr. E. Šatavičiaus. Tyrimų metu surasta titnaginių radinių, datuojamų finalinio paleolito laikotarpiu (X tūkstm. pr. m. e.).
== Etimologija ==
Miestelis pavadintas pagal vietos dvaro įkūrėjo pavardę (Kapčius arba Kapočius), pridedant -miestis (dvarininkinis vietovardis). Yra žinoma, kad XVI a. karaliaus raštininkas Kapočius valdė dvarą Veisiejo ežero saloje. Kita vertus, pirmas kamienas gali būti iš liet. kãpčius 'sukastas žemės kauburys (kaupas) lauko ribai, ežiai, sienai pažymėti, ežiaženklis, erekys'.
== Geografija ==
Kapčiamiestis įsikūręs kelių Veisiejai–Sapackinė–Gardinas ir Seinai–Leipalingis sankryžoje. Pietuose plyti Kapčiamiesčio giria, netoli yra Veisiejų regioninis parkas, telkšo 717 ha Kapčiamiesčio tvenkinys.
== Istorija ==
Prie Kapčiamiesčio aptikta akmens amžiaus stovykla.
Gyvenvietė įsikūrė XVI a. pradžioje. 1516 m. Ldk Žygimantas Augustas dovanojo Pervalko valdytojui Sidorui Kapočiui girios plotą, kur jis įkūrė dvarą, vėliau prie jo išsiplėtė kaimas. XVIII a. Kapčiamiestį valdė Oginskiai. 1724 m. pastatyta koplyčia, 1824 m. – medinė bažnyčia. 1777 m. atidaryta parapinė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios veikė metalo dirbinių įmonė.
XIX a. per Kapčiamiestį ėjo svarbūs prekybiniai keliai. Amžiaus pabaigoje jis minimas kaip kaimas Seinų apskrityje, valsčiaus centras.
1939 m. įsteigta biblioteka. 1939 m. rugpjūtį pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas nustatė, kad Kapčiamiestis kaip ir visa Lietuva atitenka Vokietijai; rugsėjo pabaigoje pasirašius papildomą Sienos ir draugystės sutartį, beveik visa Lietuva atiteko TSRS įtakos zonon, tačiau Kapčiamiestis (kaip ir Liudvinavas, Vilkaviškis) išliko vokiečių zonoje, bet šias žemes vėliau Stalinas atpirko. Per II pasaulinį karą beveik visai sunaikintas.
1945–1949 m. sovietinė valdžia ištrėmė 33 gyventojus. Po karo Kapčiamiesčio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai. 1950–1992 m. Kapčiamiesčio kolūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m. įkurti kultūros namai, felčerių punktas, yra parapiniai senelių namai, Lazdijų rajono ugdymo ir globos centras. Miestelyje įsikūrusi Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkarda. Nuo 1976 m. vyksta Česlovo Sasnausko chorų festivalis.
2006 m. patvirtintas Kapčiamiesčio herbas.
== Kapinės ==
Kapčiamiesčio senosios kapinės
Kapčiamiesčio žydų kapinės
Kapčiamiesčio vokiečių karių kapinės
Kapčiamiesčio sovietų karių kapinės
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Atsitiktiniai vietovių turai
Smalvos (2012, Zarasų rajono savivaldybė)
Vaidotai (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Liepynai (2019, Marijampolės savivaldybė)
Einorai (2021, Alytaus rajono savivaldybė)
Kalviai (2013, Varėnos rajono savivaldybė)
Skirgailai (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Jenarališkė (2017, Švenčionių rajono savivaldybė)
Kuzmiškės (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Papilys (2012, Biržų rajono savivaldybė)
Žemieji Paneriai (2013, Vilniaus miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai kelių turai
4206 (Sakūčiai-Žemaitkiemis)
1730 (Lenkčiai-Pikeliai-Paviščionys)
2610 (Kazlų Rūda-Pažėrai)
4208 (Žemaičių Naumiestis-Gardamas-Švėkšna)
4716 (Dzenkūniškės-Beižonys-Klėriškės)
165 (Šilalė-Šilutė)
2311 (Darbėnai-Grūšlaukė)
2318 (Leliūnai-Juodupėnai-Erlėnai)
1017 (Boguslavas–Tučiai II)
2006 (Kėdainiai-Lipliūnai-Krakės)