Apie miestelį Šakių rajone žr. Kriūkai.
Kriukai – miestelis Joniškio rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Joniškio, prie kelio 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys , netoli sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi maldos namai, pakeitę nugriautą Kriukų bažnyčią, yra Kriukų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-84037), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1989 m.).
== Etimologija ==
Kalbininkai mano, kad Kriukai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Kriukas. Liaudies etimologija byloja, kad pasak legendos, miestelio vardas kilęs iš senovės kalvių dievo Kriukio vardo.
== Geografija ==
Per Kriukus teka Lielupės intakai Šešėvėlė ir Šešėvė. Netoli miestelio yra ir Kriukų kaimas.
== Istorija ==
Duomenų apie pirmuosius gyventojus teikia miestelio šiaurinėje dalyje, dešiniajame Šešėvės krante esantys V a.–XIII a. Dvareliškių kapinynas ir Gilučių senkapis. Apylinkėse gyveno žiemgalių gentis. XI a.–XIII a. apylinkės priklausė Rytų Žiemgalos Upmalės žemei.
Kriukų kaimas žinomas nuo 1586 m. 1793 m. pastatyta Kriukų bažnyčia, 1936 m. perstatyta, 1993 m. viesulo sugriauta, pamaldos vyksta laikinoje koplyčioje. Kaimas iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. XIX a. pabaigoje Kriukai buvo Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Draudžiamąją lietuvių spaudą Kriukų apylinkėse platino J. Savickas ir kiti. 1905 m. įvyko anticarinė demonstracija. 1907 m. nelegaliai veikė lietuvių knygynėlis, 1909–1912 m. – Joniškio ir Kriukų vaidintojų būrelis. 1916–1917 m. šalia Kriukų nutiestas siaurasis geležinkelis, įrengta stotis. 1941 m. birželio mėn., 1948, 1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 27 Kriukų gyventojus. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. rugpjūčio mėn. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Vilkiaušio miške netoli Joniškio nužudyta apie 200 Kriukų gyventojų žydų. Po Antrojo pasaulinio karo Kriukų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Voverės, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai. 1945 m. gegužės 25 d. keletas Kriukų stribų, vadovaujamų milicininko Sankausko, pasitraukė pas partizanus.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2005 m. patvirtinas Kriukų herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Juodagalviai (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Veliakiemiai (2022, Radviliškio rajono savivaldybė)
Lankaičiai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Bardiškiai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Riečiai (2013, Marijampolės savivaldybė)
Pavirinčiai (2023, Anykščių rajono savivaldybė)
Paeglesiai (2017, Akmenės rajono savivaldybė)
Šukė (2012, Kretingos rajono savivaldybė)
Bajoriškiai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Vatušiai (2013, Rietavo savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Rukainių apylinkės nuo senojo vandens bokšto
Miežionių apylinkės (Europa) nuo vandens bokšto
Luokesos apylinkės nuo vandens bokšto
Tribonių tvenkiniai nuo šėryklos
Sudeikiai nuo vandens bokšto
Giedraičiai nuo vandens bokšto
Toliejų apylinkės nuo vandens bokšto
Štadvilių apylinkės nuo sandėlių
Ginučių apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Inturkės apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
4205 (Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris)
3636 (Vytėnai-Buniškiai-Pakriaunys)
226 (Kartena-Kūlupėnai-Salantai)
A3 (Vilnius-Minskas*)
183 (Ąžuolų Būda-Kazlų Rūda)
2309 (Palanga-Lazdininkai)
123 (Biržai-Pandėlys-Rokiškis)
3520 (Ilgižiai-Kupsčiai)
3626 (Kalviai-Verksnionys-Kariūnai)
1806 (Žiežmariai-Kruonis)