Želva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, šalia kelio 115 Ukmergė–Molėtai , prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), Želvos sinagoga, veikia Želvos gimnazija, Ukmergės meno mokyklos Želvos filialas, biblioteka, paštas (LT-20015), hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje.
Miestelyje vyksta Šv. Igno atlaidai, prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.
== Etimologija ==
Seniau vietovė vadinta Pozelwa (Paželviai). Šis vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas 1582 m., nors Paželvių dvaras minimas dar XV a. Želvos vardas atsirado 1920–1923 m. Lietuvos topografiniuose žemėlapiuose, o gretimas kaimas, kuriame būta dvaro, liko Paželviais. Miestelio vardas tikriausiai kilęs nuo Želvos upelio, tekančio pro šias vietas, o pastarasis kalbininkų siejamas su būdvardžiais „žalias, žalsvas“.
== Istorija ==
Želva kaip Antazelve minima nuo 1373 m. (Livonijos ordino kronikos). Nuo 1500 m. žinomas Paželvių (Pozelvos) dvaras, vėliau priklausęs italų kilmės Morikonių giminei, po to bajorams Blinstrubams iš Tautvilo (valdė bent iki 1882 m.). XVII a. pradžioje ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas Paželviais. XVIII a. jis perėjo jėzuitų nuosavybėn, vėliau J. Morikoniui. Pirmąją bažnyčią Želvoje 1753 m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir 1775 m. buvo pastatyta nauja Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.
1859 m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius). Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. 1892 m. pastatyta nauja medinė Želvos bažnyčia. XIX a. pabaigoje Želva buvo miestelis Vilkmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiuje.
Iki II pasaulinio karo daugumą miestelio gyventojų sudarė žydai (1939 m. jų čia gyveno 400).
Pokario metais apylinkėse veikė Vyčio apygardos Briedžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1979 m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų.
2000 m. patvirtintas Želvos herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Baltamiškis (2024, Elektrėnų savivaldybė)
Juodbūdis (2023, Prienų rajono savivaldybė)
Jasiuliškis (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Darsūniškis (2017, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Antežeriai (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Dvariškiai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Dievaičiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Pagryžuvys (2012, Kelmės rajono savivaldybė)
Klangiai (2017, Jurbarko rajono savivaldybė)
Lauko Soda (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Didžiasalio apylinkės nuo apžvalgos bokšto žiemą
Jakeliai nuo vandens bokšto
Linkmenys nuo vandens bokšto
Gerkonių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Giedraičiai nuo vandens bokšto
Žiežulių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Tumenčiznos apylinkės nuo vandens bokšto
Vilnius nuo televizijos bokšto
Talačkoniai nuo vandens bokšto
Paluknys nuo naujojo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
1926 (Vilkija-Pagiriai-Liučiūnai)
2909 (Pakruojis-Klovainiai)
5304 (Vosyliškis-Stelmužė-*Raudaskola)
2304 (Darbėnai-Šventoji)
4247 (Mociškiai-Vėžininkai-Nausėdai)
3628 (Obeliai-Zarinkiškiai-Šapeliai)
2930 (Klovainiai-Deglėnai-Valmoniai)
3901 (Ažulomis-Šalčininkai-Milvydai)
141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda)
1133 (Vaisodžiai–Raižiai–Butrimonys)