Lietuvos panoramos » Molėtų rajono savivaldybė » Dubingiai nuo vandens bokšto (2014) (Aurimas) (Parsisiųsti)

Apie vietovę

Dubingiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės pietuose, 20 km į pietus nuo Molėtų, ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, kuris taip pat kartais vadinamas Dubingių vardu, šiauriniame krante. Dubingių seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Dubingių plano struktūra linijinė. Miestelyje 1958 m. pastatyta Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia, biblioteka, veikia kraštotyros muziejus (įsikūręs buvusioje smuklėje ir mokykloje), yra paštas (LT-33022), Asvejos regioninio parko direkcija, istorinis-kultūrinis paminklas – medinė Dubingių karčema (XIX a., ant aukštų mūrinių pamatų; restauruota 1969 m.). Prie miestelio stūkso Dubingių piliakalnis su XVI a. piliaviete (archeologijos ir istorijos paminklas), miestelis laikomas didikų Radvilų giminės tėvonija.
Nuo Dubingių pradedamos įdomios vandens kelionės (baidarėmis, valtimis) Asveja. Yra poilsiavietė, nuomojamos valtys. Apylinkėse yra Dubingių kraštovaizdžio draustinis. Iš Dubingių į Giedraičius kelias veda vos ne 100 m ilgio Dubingių tiltu per ežerą.
== Etimologija ==
Dubingiai – vandenvardinis vietovardis, kildinamas nuo senojo Asvejos ežero vardo Dubingis.
== Istorija ==
1334 m. kryžiuočių kronikose minima Dubingių žemė (lot. terra Dubingam). Kiti kryžiuočių antpuoliai buvo 1373 ir 1375 m. XV a. – XVI a. pr. Dubingiai buvo administracinis ir ūkinis centras, priklausantis Didžiajam kunigaikščiui. Asvejos ežero saloje (dab. pusiasalis) būta medinės pilies, 1412–1413 m. jos vietoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pastatydino naują pilį.
Dubingių pilis, priklausiusi Vilniaus gynybinei sistemai. Valdant Vytautui Didžiajam Dubingiai tapo svarbia Lietuvos vietove. 1415 m. Jogaila su savo karališkuoju dvaru lankėsi Dubingiuose pas Vytautą. 1420 m. vasario 8 d. iš čia rašytas laiškas didžiajam Ordino magistrui, kuriame pažymėta, kad didysis kunigaikštis Dubingiuose pastatydino bažnyčią. XV–XVI a. Dubingius valdė paskirti vietininkai.
=== Radvilų laikotarpis ===
XVI a. pradžioje Dubingius perėmė Radvilų giminė, miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje, Dubingių kunigaikštystės centras.
XVI a. viduryje Mikalojus Radvila Rudasis Dubingių katalikų bažnyčią perdavė evangelikams reformatams. Apie 1620 m. Jonušas Radvila I piliavietėje pastatė naują, mūrinę, renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią. Šioje bažnyčioje buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės, tarp jų Mikalojus Radvila Rudasis ir Jonušas Radvila I.
XVII a. Dubingiuose veikė drobės audyklos, viena pirmųjų Lietuvoje popieriaus dirbtuvių. Miestas sunyko per 1655–1660 m. Šiaurės karą ir marą. 1651 m. buvo 67, 1661 m. – tik 12 dūmų. 1682 m. Dubingiuose įvyko Lietuvos evangelikų reformatų sinodas. XVII a.-XVIII a. evangelikų reformatų bendruomenė miestelyje sunyko ir Dubingiai palaipsniui perėjo į katalikybę. 1735 m. evangelikų reformatų bažnyčia sudegė.
Dar XVI a. dėl bažnyčios nusavinimo, katalikai padavė Radvilas į teismą. XVII a. viduryje buvo priteista, kad Radvilos turi pastatyti Dubingiuose katalikams bažnyčią. Tai buvo padaryta apie 1672 m., tačiau naujoji katalikų bažnyčia pastatyta ne piliavietėje, o ant kalvos, kitapus ežero.
XVIII a. antroje pusėje Dubingiai ir jų apylinkės intensyviai lenkėjo. 1777 m. įkurta parapinė mokykla, 1870–1949 m. veikė valdinė pradžios mokykla.
=== XIX–XXI amžiai ===
1808 m. Radvilos už skolas perdavė Dubingius Tiškevičiams. 1808 m. juose buvo 7, 1838 m. jau 10 šeimų. XIX a. miestelio gyventojai buvo stipriai aplenkėję, todėl prasidėjus Lietuvos atgimimui, prasidėjo ir nesutarimai tarp lenkų ir lietuvių. Vietos gyventojai siekė, kad mokyklose ir mišių metu būtų kalbama lenkiškai ir buvo nepatenkinti tuo, kad dauguma kunigų buvo lietuviai. XIX a. pabaigoje – Vilniaus apskrities miestelis, Giedraičių valsčiaus Dubingių seniūnijos centras.
Per Nepriklausomybės karą Dubingių laukuose žuvo vienas Lietuvos karininkas ir 6 kariai, jie palaidoti Dubingių kapinėse. Po karo Dubingių dvaro žemė išdalyta savanoriams. 1929 m. įsteigta pašto agentūra.
II pasaulinio karo metu, 1944 m. kovo 8 d. Armija Krajova dalinys, vadovaujamas Zigmunto Šendzeliažo-Lupaškos (Zygmunt Szendzielarz-Łupaszko), Dubingių žudynių metu nukovė 6 lietuvių policininkus, 10 sužeidė, o birželio 23 d. apylinkėse žudė lietuvių šeimas, nužudyti 27 žmonės. Tai buvo kerštas už anksčiau Glitiškėse lietuvių policijos įvykdytas lenkų žudynes.
Sovietinės okupacijos metais Dubingiai buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė felčerių ir akušerių punktas, kultūros namai, biblioteka, paštas.
2014 m. balandžio 18 d. patvirtintas Dubingių herbas. Po 2016 m. uždaryta Dubingių pagrindinė mokykla.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.