Pabradė – miestas Švenčionių rajono savivaldybėje, 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Žeimenos ir Dubingos santakos. Pabradės seniūnijos centras. Stovi Pabradės Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (buvusi Šv. Juozapato bažnyčia, įrengta 1927 m.), Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia (pašventinta 2007 m.), Pabradės sentikių cerkvė, veikia 2 gimnazijos („Ryto“ ir „Žeimenos“), Pabradės meno mokykla, biblioteka, paštas, vaikų globos namai, Užsieniečių registracijos centras.
== Etimologija ==
Pabradė įsikūrusi abipus Žeimenos, toje vietoje, kur ši prasiveržia skersai priemolingos pakilumos, o iš dešinės į ją įteka Dubinga. Netoli miesto plyti smėlingos Žeimenos lygumos. Žeimena čia srauni, rėvinga, yra brastų. Spėjama, jog nuo žodžio bradas („brasta“) atsiradęs ir vietovės pavadinimas, pridedant priešdėlį pa-. Pro Pabradę ėjo keliai Vilnius–Švenčionys–Daugpilis ir Vilnius–Inturkė–Molėtai, ir kol nebuvo tilto, per Žeimeną buvo keliamasi brasta. Prie brastos buvo ir smuklė, kuri galėjo duoti pradžią visai gyvenvietei.
== Geografija ==
Miestas įsikūręs judrioje vietoje prie Vilniaus–Turmanto geležinkelio, yra Pabradės geležinkelio stotis. Per miestą eina krašto keliai 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai ir 173 Molėtai–Pabradė . Į šiaurę nuo miesto prasideda smėlingas Pabradės miškų masyvas, netoliese veikia Pabradės poligonas. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui. Nuo Pabradės prasideda puikus vienos dienos maršrutas baidarėmis iki Santakos. Pro miestą teka Žeimena.
== Istorija ==
Vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a. 2-osios pusės. Tada ji su nedideliu dvaru priklausė Nosilovskiams, vėliau Radviloms, Tyzenhauzams, Masalskiams, dar vėliau – Tiškevičiams. Ilgą laiką gyvenvietė priklausė dvarui. Manoma kad žemės, kur įsikūręs Pabradės miestas, priklausė Nalšiai, nalšėnams, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima tarp 1229 ir 1298 m.
Iki XIX a. vidurio (kol buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir Pabradė tapo miestu) gyvenvietė buvo menka. Iš lėto augo prie Vilniaus–Daugpilio pašto kelio. Netoli miesto centro išliko buvusios smuklės (XVIII a.) pastatas. Senais laikais čia buvusi pašto arklių pakaitos stotis, užvažiuojamasis kiemas. XIX a. 2-ojoje pusėje įkūrus geležinkelio stotį, pradėjo augti miestelis. Dešiniajame Žeimenos krante buvusi dalis priklausė Vilniaus apskričiai, kairiajame – Švenčionių apskričiai. Dauguma gyventojų vertėsi miško ruošos ir plukdymo darbais. Buvo čia nedidelių įmonių: spirito varykla, elektrinė. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė geležinkelio atšaką Pabradė–Lentupis.
1940 m. įkurta biblioteka. 1940 m. pradžioje Lietuvos vyriausybės sprendimu Pabradėje buvo įkurta priverčiamojo darbo stovykla, kurioje buvo kalinami komunistai. Tų pačių metų vasaros pabaigoje stovykla komunistinės valdžios uždaryta. II pasaulinio karo metu čia kalėjo nacizmo priešininkai, vyko masinės žydų žudynės.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu 2-ojoje vidurinėje mokykloje įkurtas kraštotyros muziejus. 2003 m. įkurta sentikių parapija. 2006 m. patvirtintas Pabradės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Kurėjai (2013, Ukmergės rajono savivaldybė)
Noreikiai (2023, Šiaulių rajono savivaldybė)
Daujočiai (2021, Radviliškio rajono savivaldybė)
Rudnia (2013, Varėnos rajono savivaldybė)
Venciūnai (2012, Alytaus rajono savivaldybė)
Kriaunos (2012, Rokiškio rajono savivaldybė)
Adakavas I (2012, Tauragės rajono savivaldybė)
Varkujai (2013, Anykščių rajono savivaldybė)
Akmenėliai (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Girkalnis (2012, Raseinių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Maišiagala nuo vandens bokšto
Zaraso ežeras nuo apžvalgos rato žiemą
Butrimonys nuo vandens bokšto
Noriūnai nuo vandens bokšto
Stakliškių panorama nuo kalvos
Adutiškio apylinkės nuo vandens bokšto
Avilių apylinkės (Petraučiškės) nuo vandens bokšto
Švedriškė nuo vandens bokšto žiemą
Salakas nuo vandens bokšto
Žiežulių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3307 (Strielčiai-Pociūnai)
3202 (Pauošniai-Plateliai)
2512 (Seirijai-Balkasodis-Tolkūnai)
141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda)
2704 (Seda-Barstyčiai-Salantai)
4903 (Utena-Pakalniai-Alanta)
2806 (Kairionys-Girsteitiškis-Balninkai)
3011 (Raguva-Šilai-Mikėnai)
2902 (Linkuva-Degesiai-Gedučiai)
1321 (Vaitkūnai-Nausėdžiai-Meilūnai)