Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Telšių rajono savivaldybė » Varnių seniūnija » Pavandenė (2012)      

Apie miestelį

Pavandenė – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, į rytus nuo Varnių, Varnių regioniniame parke, prie kelio 4609 Janapolė–Pavandenė–Žiogė ir 2 km nuo 223 Užventis–Varniai krašto kelio. Seniūnaitijos centras. Yra medinė Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1802 m.), šventoriaus koplyčia (XIX a. pr.), veikia Pavandenės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-88045). Stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., po karo nugriautas, 1988 m. atstatytas). Rytuose telkšo Gludo ežeras, netoliese Moteraičio, Sprūdės ir kiti piliakalniai. Yra išlikusių XVIII–XIX a. liaudies skulptūrų. Miestelis patenka į Varnių regioninį parką.
== Etimologija ==
Pavadinimas kildinamas nuo žodžio pãvandenė „vieta prie vandens (upės, ežero, marių …)“.
== Istorija ==
Pavandenė žinoma nuo XIV a.. Apie 1400 m. minimas valsčius. Anot istoriko R. Krasausko, Vytautui atidavus Žemaičių vyskupui Medininkų (Varnių) valsčių, to valsčiaus ir pavieto vėliava su administracija greičiausiai buvusi perkelta į gretimą Pavandenę. 1494 m. spalio 6 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras savo bajorui Martynui Jokūbaičiui užrašė Pavandenės valsčiuje esantį Viekšnių dvarelį. 1567 m. karinės prievolės sąrašuose Pavandenės valsčius žymimas drauge su Karklėnų valsčiumi.
Yra išlikęs 1596 m. Pavandenės dvaro inventorius, surašytas dalybų proga. Iš jo matyti, kad iki 1596 m. dvarą valdė Jonas Burba Gervydas, kuris visą savo turtą paliko penkiems sūnums. Tada Pavandenę paveldėjo du jo sūnūs – Stanislovas ir Mykolas. Dvare buvo du dideli gyvenamieji namai, 2 seklyčios, pirkios, arklidės, virtuvės, klojimo, tvartų, svirnų ir kiti trobesiai. Inventoriuje pažymima, kad yra pabėgusių valstiečių; visų besidalijančių brolių esanti pareiga juos sugauti ir gražinti dvarui. 1667 m. minimas Pavandenės pavietas.
1758 m. pirmą kartą paminėtas Pavandenės miestelis. Dvarui priklausė Pamoteraičių, Veldamų ir Negirkų kaimai. 1773 m. Pavandenė atiteko Pranciškui Bufalui, po jo – Sakelai, Danilevičiams. XIX a. pr. greta miestelio pastatytas magazinas. Pavandenę palietė abudu sukilimai prieš Rusiją. 1831 m. apylinkėse suformuotas sukilėlių pulkas (vadovaujamas D. Kalinovskio ir F. Rolando). Tų metų birželio 30 d. sukilėliai prie Pavandenės susirėmė su rusais. O 1861 m., vieno sekmadienio pamokslo metu vikaras kunigas Lukaševičius paskelbė rusų valdžios įsakymą, pagal kurį uždrausta giedoti himną. Kunigas pridūrė, jog šie įsakymai išleidžiami žmonėms engti. Už tai jis buvo ištremtas į Oloneco guberniją. Baudžiava Pavandenės apylinkėje ir dvare buvusi sunki. Dvarponiai nemėgo laisvųjų valstiečių ir stengėsi juos išgyvendinti. Šiam reikalui pasisamdydavo Kolainių rusus, kurie suardydavo žemaičių trobesius. XIX a. Pavandenė buvo Telšių apskrities miestelis ir dvaras, buvęs Varnių valsčiuje.
1846 m. Pavandenėje buvo 43 dūmai, gyveno ~100 žydų, veikė sinagoga. ~1890 m. Sakeliai dvarą perstatė į rūmus. 1901–1903 m. Pavandenės dvare mokytoja dirbo rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. 1912 m. įsteigtas Blaivybės draugijos skyrius. Tarpukariu Pavandenėje veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, pieninė, buvo amatininkų dirbtuvių. Dvaras tapo pavyzdiniu, turėjo vėjo malūną, žuvininkystės tvenkinius, plytinę, buvo auginami grynakraujai veisliniai gyvuliai. Pavandenėje gimė kompozitorius A. Rekašius.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.