1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie miestelį

Dotnuva – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, šalia kelio 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Veikia Dotnuvos pagrindinė mokykla.
== Etimologija ==
Nors lotyniškuose raštuose 1382 m. minima forma Datinen, vėlesnė vyraujanti forma buvo Dotnava (vartota iki 1925 m.). Anksčiau šiuo vardu vadinosi ir šalia miestelio pratekanti upė – Dotnuvėlė, tad manoma, kad miestelio pavadinimas kilo nuo upėvardžio ir yra hidroniminės kilmės.
== Geografija ==
Miestelis išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje. Dotnuvoje vidutiniškai iškrenta mažiausiai Lietuvoje kritulių per metus – 572 mm. Tam įtakos turi pavėjinė padėtis Žemaičių aukštumos atžvilgiu.
Rytiniu miestelio pakraščiu Dotnuvėlės upė daro kilpą, kurioje įrengtas nedidelis tvenkinys. 4 km nuo miestelio yra Dotnuvos geležinkelio stoties gyvenvietė, susiformavusi Dotnuvos konurbacija.
Miestelio parke kasmet švenčiamos Joninės. Čia trykšta šaltinis, kuris veržiasi iš Gėlainių kaimo požeminio ežero. Vanduo yra labai skaidrus, be kenksmingų priemaišų.
== Istorija ==
Gyvenvietė (Datinen) minima nuo XIV a. 1372 m. minimas Dotnuvos valsčius. 1545 m. minimas Dotnuvos dvaras dabartinio Akademijos miestelio vietoje, 1568 m. – Dotnuvos kaimas. Dotnuvos dvare 1572 m. leista steigti miestelį, rengti du savaitinius turgus ir dvi metines muges. 1582 m. Dotnuva vadinama miesteliu.
Prieš 1636 m. pastatyta Dotnuvos bažnyčia; kitą medinę bažnyčia 1672 m. pastatydino bajorai Mlečkos. 1701 m. Bžostovskių iniciatyva įsteigtas bernardinų vienuolynas. 1637 m. Dotnuva gavo miesto teises. 1777 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė privilegiją rengti vieną savaitinį turgų ir keturias metines muges.
1773–1810 m. vienuoliai pastatė mūrinę, vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčią. 1796 m. prie vienuolyno įsteigta pirmoji triklasė mokykla. Joje 1803 m. mokėsi 187, 1817 m. – 266, 1822 m. – 276, 1828 m. – 177 mokiniai. Mokykla greitai pertvarkyta į penkių klasių mokykla. 1803–1835 m. veikė apskrities mokykla.
1810 m. pastatyta mūrinė bažnyčia ir vienuolynas. Vietos bernardinai aktyviai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. Vyresnysis kunigas A. Daukša buvo vienas 1831 m. sukilimo vadų. Už tai Rusijos imperijos valdžia 1835 m. uždarė vienuolyno mokyklą, o 1864 m. – vienuolyną; du vienuoliai ištremti į Sibirą, vienas uždarytas į kalėjimą. 1844 m. įsteigta realinė dviklasė mokykla. 1849 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1949–1956 m. septynmetė, nuo 1956 m. vidurinė mokykla, nuo 1996 m. – Dotnuvos pagrindinė mokykla.
1821, 1833, 1896 m. ir 1911 m. Dotnuva degė. XIX a. pabaigoje ties miesteliu buvo nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis. XIX a. pabaigoje Dotnuva – Kėdainių apskrities miestelis. Apie 1908 m. įsteigta kooperatinė pieninė. Dotnuvos dvare 1911 m. įsteigta vidurinė žemės ūkio mokykla, 1919–1922 m. veikė vidurinė žemės ir miškų ūkio mokykla, 1922–1927 m. Dotnuvos žemės ūkio technikumas, 1924 m. įsteigta Dotnuvos žemės ūkio akademija, kuri 1945 m. perkelta į Kauną.
XX a. 1-ojoje pusėje veikė du malūnai, odų dirbtuvė, 8 krautuvės. 1923 m. 49 technikumo šauliai dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1937 m. įsteigta biblioteka.
1941 m. iš Dotnuvos į Sibirą ištremta 21, 1948 m. ir 1951 m. – 17 žmonių. Po II pasaulinio karo Dotnuvos apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai, žuvusiesiems 1991 m. Dotnuvos kapinėse pastatytas paminklas. 1947 m. vasario 26 d. Dotnuvoje įkurtas pirmasis Lietuvos kolūkis, pavadintas M. Melnikaitės vardu; jį įkūrė 8 šeimos. 1947–1992 m. Dotnuva buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės.
1990 m. bernardinų vienuolyno vietoje įkurtas kapucinų vienuolynas, kurį laiką jam vadovavo tėvas Stanislovas. 1996 m. balandžio 11 d. Vyriausybės nutarimu miestas pervadintas miesteliu atsižvelgiant į Kėdainių rajono tarybos teikimą ir Dotnuvos gyventojų pasiūlymus. 2022 m. patvirtintas Dotnuvos herbas.
== Architektūra ==
Dotnuva linijinio, miestams nebūdingo plano. Svarbiausi statiniai:
Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir kapucinų vienuolyno (buvęs bernardinų) ansamblis.
Dvaro pastatai, statyti XX a. pradžioje.
Dotnuvos malūnas su XVIII a. olandiškomis girnomis.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

5111 (Vilkaviškis-Alksnėnai)
2812 (Joniškis-Dubingiai-Dirmeitai-Paberžė)
225 (Raseiniai-Baisogala)
4202 (Stoniškiai-Katyčiai-Degučiai)
2315 (Voveraičiai-Šukė)
219 (Bugeniai-Pikeliai)
2223 (Vėžaičiai-Žadeikiai-Endriejavas)
1801 (Kaišiadorys-Palomenė-Gegužinė)
4011 (Stonaičiai-Gilaičiai-Kužiai)
4729 (Lentvaris-Kariotiškės-Raudonė I)