Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Rokiškio rajono savivaldybė » Pandėlio seniūnija » Pandėlys (2021)      

Apie miestą

Pandėlys – miestas Rokiškio rajono savivaldybėje, 26 km į vakarus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras, Pandėlio seniūnaitija. Stovi Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1801 m.), veikia Pandėlio gimnazija, ligoninė (nuo 1944 m.), ambulatorija, biblioteka, paštas, lopšelis‑darželis, meninio lavinimo centras, kultūros namai, bendruomenės salė. Veikia metalo apdirbimo bendrovė „Pandmeta“, veikia žemės ūkio bendrovė „Gerkoniai“.
Įsikūręs Apaščios aukštupyje. Pro miestą eina plentas 123 Biržai–Pandėlys–Rokiškis , atsišakoja kelias 192 Skapiškis–Pandėlys , taip pat vieškeliai į Suvainiškį, Kazliškį.
== Etimologija ==
Ankstesnis pavadinimas buvo slaviškos kilmės – Panedėlys (panedėlis – „pirmadienis“, nuo lenk. poniedziałek). Spėjama, kad toks vardas kilęs nuo turgaus dienos (Pandėlio turgūs vykdavo pirmadieniais), panašiai kaip Seredžius (trečiadienio turgūs) ir Subačius (šeštadienio turgūs).
Pagal kitą versiją manoma, kad Pandėlio vardas yra kilęs pono Pandzevičiaus pavardės, gyvenusio Zasinyčios dvare, kuriam priklausė Puodžialaukės, Pandėlio ir Paliepio dvarai.
Liaudies etimologija byloja, kad kadaise, kai gyvenvietė buvo prie svarbaus prekybos kelio Vilnius–Ryga, čia pirkliai keisdavosi prekėmis. Vilniaus pirkliai savo sandėlius vadinę podėliu, o Rygos – pondėliu.
== Istorija ==
1591 m. pirmą kartą minimas Pandėlio miestelis. Per 1655–1660 m. Šiaurės karą Pandėlys 1655 m. nukentėjo nuo švedų antpuolio. XVIII–XIX a. turėjo prekybos namus, buvo daug krautuvių. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. 1781 m. leista rengti turgus ir laikyti smukles. 1814 ir 1915 m. Pandėlys nukentėjo nuo gaisrų. Per 1831 m. sukilimą prie miestelio įvyko sukilėlių ir Rusijos kariuomenės kautynės. 1842 m. įkurta spirito varykla. Per 1863–1864 m. sukilimą kai kurie gyventojai prisidėjo prie pražygiuojančios Zigmanto Sierakausko sukilėlių rinktinės. 1868 m. Pandėlyje buvo 75 mediniai namai, 15 parduotuvių, 6 smuklės, kas savaitę vykdavo turgus. Per 1905 revoliuciją prašymą‑reikalavimą carui Nikolajui II pasirašė apie 900 asmenų.
Pasakojama, kad metų pabaigoje miestelyje būdavo jaunimo sueituvės – nuotakų žvalgytuvės. Merginos gražiai pasipuošusios vaikščiodavo pulkeliais po turgaus aikštę, o vaikinai jas mandagiai kalbindavo. Savo ruožtu piršliai visaip stengdavo suvesti poras.
XIX a. Pandėlys – Zarasų apskrities miestelis, valsčiaus centras. 1909 m. atidarytas pašto skyrius. 1916 m. pro miestelį nutiestas Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis, pastatyta Pandėlio geležinkelio stotis. XX a. tarpukariu Pandėlyje veikė durpių gavybos įmonė, pieninė, plytinė, 2 malūnai, lentpjūvė, vilnų verpykla ir milo vėlykla, žemės ūkio kooperatyvas „Dirva“, Ūkininkų sąjungos skyrius, jaunųjų ūkininkų ratelis, Šaulių sąjungos būrys, rinkosi dideli turgūs. Žydai laikė kelias parduotuves, buvo 2 sinagogos. 1937 m. įkurta biblioteka. Per karą, 1944 m. miestelio centras buvo sugriautas.
Pokario metais Pandėlio gimnazijoje veikė moksleivių nelegalios organizacijos – „Vytis“ (palaikė ryšius su partizanais, 1953 m. TSRS saugumo sunaikinta) ir „Laisvę Lietuvai“ (1955–1958 m. veikė savarankiškai). 1950–1962 m. buvo Pandėlio rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. Pandėlys gavo miesto teises. LTSR laikmečiu buvo Gerkonių ir „Pušyno“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo filialas, Rokiškio sūrių gamyklos cechas.
1997 m. rugsėjo 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Pandėlio herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.