1.     

Lietuvos panoramos » Širvintų rajono savivaldybė » Panorama nuo Aukuro kalno piliakalnio (2014) (Aurimas) (Parsisiųsti)

Nuotraukos adresas

Vietovės.Lt puslapio adresas

Youtube filmuko nuoroda


Apie vietovę

Kernavės Aukuro kalnas, Barščių kalnas, Šventas kalnas, Kernavė – piliakalnis, vienas iš Kernavės piliakalnių Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.
Anksčiau buvo spėjama, kad ant šio kalno buvo deginamas aukuras, kurį prižiūrėjo vaidilutės. Dabar labiau tikima, kad ant šio kalno buvo įsikūręs kunigaikščio Traidenio dvaras.
== Kernavės kultūrinis rezervatas ==
Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės.
== Piliakalnis ==
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Neries dešiniojo kranto slėnio pakraštyje. Jo aikštelė 9-17 m žemesnė už viršutinę Neries terasą. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 53x26 m dydžio. Šlaitai statūs, 13-18 m aukščio. Šiaurės rytų papėdėje skersai griovio buvo 2 m aukščio, 10 m pločio pylimas (sunaikintas 1985 m.). Iš šiaurės vakarų ir rytų pusių prieigos prie piliakalnio nuo aukštumų pusės sutvirtintos čia įrengiant du priešpilius į šiaurę ir rytus bei papilį į šiaurės vakarus. Piliakalnis datuojamas I a. – XV a. pradžia. Piliakalnis apardytas XIX a. skersai jo perkasus griovį, pietinėje dalyje iškasant kelias duobes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1999-12-23; Nr. 1465. Paminklo teritorijos plotas 13000 m².
== Tyrimai ==
1857 m. piliakalnį bandė kasinėti Vladislovas Sirokomlė (L. Kondratovičius), rado degėsių. 1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 1985, 1992–1993 m. Aleksiejus Luchtanas aikštelėje ir 1985 m. šiaurinėje papėdėje ištyrė 209 m² plotą, rado iki 2 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais I a. – XIV a. radiniais.
Piliakalnis buvo apgyventas I a. pr. m. e. – I a. Tuo metu aikštelės pakraščiuose stovėjo ilgas 4 m pločio stulpinės konstrukcijos pastatas. Tyrinėtoje vietoje aptiktas jo viduje buvęs akmenimis apkrautas židinys bei iš aikštelės pusės buvęs 0,9 m pločio įėjimas. Kultūriniame sluoksnyje rasta žalvarinių apyrankių, tūtelių, įvijinių žiedų, geležinių peilių, ylų, peilis-pjautuvėlis, lazdelinis smeigtukas, strėlės antgalis, molinių Djakovo tipo svorelių nuo audimo staklių, molinių liejimo formų dalių plokštiniams antsmilkiniams gaminti, kauliniai adikliai, strėlių ar ietigalių dalys, brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų. Pastatas sudegė.
Apie IV a. piliakalnyje medinis įtvirtinimas vėl buvo atstatytas, iš pietvakarių link piliakalnio per Pajautos slėnio pelkę nutiesta tiesi 2,3-2,7 m pločio pušinių rąstelių medgrinda. Šio laiko kultūriniame sluoksnyje aptikta grublėtos keramikos. V a. viduryje įtvirtinimas buvo užpultas iš pietų atklydusių klajoklių genčių, nuo slėnio ir aukštumos pusės apšaudytas iš lankų (rasta geležinių tribriaunių strėlių antgalių) ir sudegintas. Gaisravietėje rasta žmonių kaulų, geležinis ietigalis, kovos peilio fragmentas, grūdų, gyvulių kaulų. Po užpuolimo įtvirtinimai buvo atstatyti. To meto kultūriniame sluoksnyje rasta molinių verpstukų, geležinių peilių, ylų, pjautuvas, žalvarinių storagalių apyrankių, grublėtos keramikos.
XIII a. – XIV a. piliakalnyje stovėjo medinė pilis, kurios priešpiliai buvo Mindaugo Sosto ir Lizdeikos Kalno piliakalniuose. Aikštelę pakraščiuose juosė medinė siena, prilaikoma stulpų. Sienos išorinėje pusėje dar buvo įkasta į išorę nukreiptų nusmailintų kuolų eilė. To laiko kultūriniame sluoksnyje rasti du geležiniai ietigaliai, grandininių šarvų fragmentas, kalavijo skersinio dalis, sidabrinio lietuviško lydinio gabalėlis, kito tokio pat lydinio falsifikatas (padarytas iš vario ir padengtas sidabru), sveika gotikinė plyta, kauliniai verpstukai, lošimo kauliukas, stiklinių apyrankių fragmentai, karoliai, šiferiniai verpstukai, švininės plombos, importinė geltonai ir žaliai glazūruota balto molio keramika, Artimuosiuose Rytose gamintų stiklinių taurių fragmentai. Atvežtiniai dirbiniai rodo čia buvus kunigaikščio pilį. 1365 m. pilis buvo užimta prieš tai ją iš slėnio pusės apšaudžius iš arbaletų ir lankų – rasta apie 30 strėlių antgalių.
1985 m. nustatyta, kad piliakalnį nuo Mindaugo Sosto priešpilio skyrė 3 m gylio griovys, kurio rytinėje dalyje buvo supiltas 2 m aukščio molinis pylimas, atstojęs užtvanką. Griovys buvęs užpildytas vandeniu. Jame aptikta daug XIII a. – XIV a. dirbinių, į jį patekusių nuo piliakalnio aikštelės: geležinė cilindrinė spyna, diržo sagtis, žalvarinės apyrankės fragmentai, stiklinės apyrankės fragmentas, iš Artimųjų Rytų importuotų stiklinių indų šukių, žiestos keramikos, gyvulių kaulų.
== Istorija ==
Piliakalnyje stovėjo Kernavės pilis. Kernavės apylinkes 1279 m. puolė Livonijos ordinas. 1365 m. rugpjūčio antroje pusėje pilį užėmė nuo Vilniaus su Ordino kariuomene žygiavęs Kęstučio sūnus Butautas. 1386–1392 m. Kernavės kunigaikštis buvo Jogailos brolis Vygandas (Aleksandras). 1390 m. Kernavės pilį sudegino patys jos gynėjai, nelaukdami, kol ją užims artėjanti Ordino kariuomenė, kurios pusėje tuomet kariavo ir Vytautas. Po to pilis piliakalnyje nebebuvo atstatyta. Vytauto dvaras įsikūrė greičiausiai Pilies Kalne – jis minimas 1398, 1409, 1429 ir 1432 m.
Pastaba: Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.

Atsitiktinės panoramos

Vidutinė nuo vandens bokšto

Panorama nuo Lizdeikos kalno piliakalnio

Daugailiai nuo Daugailių piliakalnio

Rimšė nuo katilinės bokštelio žiemą

Naujausios panoramos

Panorama nuo Pagramančio piliakalnio

Avilių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą

Dreverna nuo apžvalgos bokšto

Gruožninkų apylinkės nuo bokštelio žiemą


Atsitiktiniai kelių turai

4018 (Amaliai-Smilgiai)
2109 (Kiaunoriai-Gedvilaičiai-Sidariškė)
3636 (Vytėnai-Buniškiai-Pakriaunys)
3909 (Didieji Baušiai-Akmenynė-Turgeliai)
4220 (Verdainė-Pašyšiai)
3433 (Nirtaičiai-Daujočiai-Legečiai)
3303 (Balbieriškis-Krokialaukis)
3432 (Šiaulėnai-Daktariškiai-Mėnaičiai)
5210 (Bendoriai-Riešė-Kalinas)
1823 (Mūro Strėvininkai-Kietaviškės-Elektrėnai)