Upyna – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, už 20 km į rytus nuo Šilalės ir ~6 km į pietus nuo automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , prie Šunijos ir Upynalės upelių santakos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1835–1836 m., padidinta 1913 m.; varpinė ir šventoriaus tvora su vartais), veikia Upynos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-75014), liaudies amatų muziejus (Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys). Už 2 km į šiaurę, Gudirvėse stūkso gamtos paminklas – Gudirvių akmuo, kur manoma buvo senoji Upynos gyvenvietė.
== Geografija ==
Į pietus nuo Upynos yra Svystkalnio regykla, ji yra ant kalvos viršūnės 163,5 m aukštyje, virš apylinkių ši kalva iškilusi apie 50 metrų. Nuo šios regyklos geru oru azimutu 205° matyti už 20 kilometrų esantis Tauragės TV bokštas, o su žiūronais galima pamatyti net Tilžės kaminus, esančius už 50 kilometrų, azimutu 225°. Prie miestelio yra Upynos kaimas.
== Istorija ==
Būsimo miestelio vardas, tiksliau, „Upynos upelio laukas“ pirmą kartą paminėtas 1554 m. akte dėl Karšuvos valsčiaus bajorų žemės nuosavybės, – nors neatmestina, kad Karšuvos žemės Upynos laukas (valsčiukas) galėjo egzistuoti jau XIII–XIV a. Pats valstybinis Upynos (arba Pilsūdų) kaimas pirmąkart paminėtas ir aprašytas 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje. Tuo metu Upyna apėmė žymiai didesnį plotą nei šiais laikais: kaimui priklausė 48 valakai dirbamos žemės ir 10 valakų ganyklų bei kitų naudmenų.
1633 m. Ldk Vladislovas Vaza suteikė Upynai privilegiją, leidusią kartą per savaitę (trečiadienį) rengti turgus ir du kartus per metus – prekymečius. Todėl nuo XVII a. pirmosios pusės Upyna vadinama miesteliu. 1688 m. čia pastatyti pirmieji katalikų maldos namai.
1711 m., t. y. netrukus po XVIII a. pr. miestelį ir jo apylinkes ištikusių negandų (karo, bado, maro epidemijos ir kt.), mokesčių rinkėjai Upyną įtraukė į „tuščiųjų“ miestelių sąrašą. Gyvenvietė atsikūrė tik XVIII a. antrojoje pusėje, – po to, kai 1722 ir 1775 m. buvo atnaujintos jos nuo 1633 m. turėtos turgų privilegijos.
XIX a. Upyna – miestelis Raseinių apskrities Skaudvilės valsčiuje, priklausantis Girdiškės parapijai.
1929 m. Upynos miestelio kapinės apjuostos akmenų tvora.
Po II pasaulinio karo miestelio apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės daliniai.
2009 m. patvirtintas Upynos herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Tūbinės II (2024, Šilalės rajono savivaldybė)
Biržų Laukas (2017, Šilalės rajono savivaldybė)
Pagrybis (2023, Šilalės rajono savivaldybė)
Tautvilai (2024, Šilalės rajono savivaldybė)
Pajūralis (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Juodainiai (2013, Šilalės rajono savivaldybė)
Pakarčemis (2024, Šilalės rajono savivaldybė)
Rūteliai (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Jomantai (2012, Šilalės rajono savivaldybė)
Tūbinės I (2023, Šilalės rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Didžiosios Sėlos (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Viktarinas (2012, Lazdijų rajono savivaldybė)
Leičiai (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Pasvalys (2019, Pasvalio rajono savivaldybė)
Gabriliava (2017, Elektrėnų savivaldybė)
Naujasis Klebiškis (2023, Prienų rajono savivaldybė)
Pakruostė (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Šarkiai (2018, Kalvarijos savivaldybė)
Kalesninkai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Mieliūnai (2020, Alytaus rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Obelių apylinkės nuo vandens bokšto
Kalviai nuo vandens bokšto
Merkinės apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Kapčiamiesčio apylinkės nuo vandens bokšto
Šlepečių apylinkės nuo vandens bokšto
Žaliakalnis nuo Prisikėlimo bažnyčios terasos
Vėžionys nuo vandens bokšto
Panorama nuo Aukuro kalno piliakalnio
Žagarių apylinkės nuo vandens bokšto
Paberžės apylinkės (Kazimieravas) nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
4409 (Šutai-Strūna-Toleikos-Naujas Strūnaitis)
4602 (Žarėnai-Varniai)
3625 (Juodupė-Dirvonai)
5324 (Antalieptė-Zabičiūnai-Vasaknos)
2807 (Luokesa-Žalvariai-Žvyrinka)
228 (Dauparai-Gargždai-Vėžaičiai)
1008 (Palnosai–Gyvoliai–Gudai)
2502 (Krosna-Lazdijai)
3504 (Ariogala-Betygala-Šiluva)
1020 (Ramučiai–Vėlaičiai–Vegeriai)