Vietovės.lt
A Ą B C Č D E Ė F G I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž

Meniu

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai

Muzikos takelius 2017-2024 metų virtualiems turams dovanoja Donatas Čemeris.

Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje.

Visas gyvenviečių turų sąrašas

Gyvenvietės informacija

Kaltinėnai

Kaltinėnų seniūnija

Šilalės rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 572


Apie miestelį

Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie Šilalės-Kelmės kelio ir Žemaičių plento, Žemaičių aukštumos priekalnėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-75044). Keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę.
== Etimologija ==
Miestelio vardas yra senas, todėl jo kilmę sunku atsekti. Manoma, kad jis yra asmenvardinis vietovardis, galėjęs kilti nuo asmenvardžio (pvz., pavardės Kaltėns, Kaltinas, Kaltenis, Kaltienius ir kt.). Liaudies etimologija teigia, kad prie miestelio buvusiame Kaltinio kalne būdavę laikomi nusikaltėliai.
== Istorija ==
Į pietus nuo Kaltinėnų yra Pagrybio piliakalnis, dar vadinamas Skuburlės kalnu, į šiaurės vakarus – Kaltinėnų piliakalnis, dar vadinamas Kepaluškalniu. 7 km nuo Kaltinėnų yra Medvėgalio piliakalnis – aukščiausias Žemaitijoje.
Praeityje Kaltinėnų ir Medininkų žemės buvo daugelio Kryžiuočių ordino žygių į Žemaitiją galutinis tikslas. Kaltinėnai minimi XIII–XIV a. kryžiuočių kronikose. 1365 m. vyko mūšis su kryžiuočiais. XIV a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose net 4 keliai veda į Kaltinėnų žemę (terra Kalctene, minima 1370 m.). 1375 m. Kaltinėnų kraštas eilinio kryžiuočių antpuolio metu buvo žiauriai nusiaubtas, tačiau žemaičiai, pasiviję užpuolikus, miške juos sumušė.
Kaltinėnų bažnyčia buvo viena pirmųjų Žemaitijoje. Ldk Vytautas Didysis ją pastatyti įsakė 1416 m. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Kaltinėnai priklausė Žemaičių vyskupui. 1511 m. minimas Kaltinėnų dvaras, 1524 m. miestelis. XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kaltinėnai nukentėjo per karus. 1702 m. suteikta prekymečių privilegija. Nuo 1777 m. veikė parapinė, vėliau pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, 1949–1951 m. septynmetė, nuo 1951 m. vidurinė, nuo 2009 m. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.
XIX a. pastatyta sinagoga. Miestelyje buvo pašto stotis. XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Kaltinėnų į Tverus žymėta žymi kūlgrinda – Sietuva. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kaltinėnų apylinkėse platino A. Bytautas, K. Cieplinskas ir kiti. XIX a. Kaltinėnai buvo Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Po II pasaulinio karo Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo bandymų stoties eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1949 m. įkurta biblioteka, 1954 m. kultūros namai, dab. jaunimo centras, yra parapijos senelių slaugos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, reabilitacijos ir sveikatingumo centras, Dvasingumo parkas. Veikia Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis.
2009 m. patvirtintas Kaltinėnų herbas.
== Architektūra ==
Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1993 m. po 1986 m. gaisro, archit. R. Andriuškevičius ir kt. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio Alfonso Vauros Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti skaitmeniniai vargonai. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarlio vitražai-stotys.
Medinė sinagoga, XIX a.
Senosiose kapinėse:
Kaltinėnų koplyčia, XVIII a., 1990 m. restauruota,
Dionizo Poškos antkapinis paminklas,
metaliniai kryžiai
1948 m. balandžio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos partizanų kapas
Naujosiose kapinėse – 1947 m. Kareivių kaime žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų kapas.
=== Tautos prisikėlimo kryžius ===
1990 m. vietiniam Kaltinėnų bažnyčios klebonui Petrui Linkevičiui inicijuojant, pastatytas baltas Tautos prisikėlimo kryžius, kuris vadinamas aukščiausiu kryžiumi Lietuvoje. Kryžiaus aukštis 20 m (autorius – kaunietis menininkas Juozas Rupšys), pagal kitus šaltinius – apie 20 m ar 19 m. Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų, kurios iškaltos įvairių Lietuvos menininkų iš akmens dalis.
Panašaus aukščio yra gelžbetoninis kryžius Kavarske (Anykščių rajone).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.

Šio puslapio adresas

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).

Kitos vietovės savivaldybėje

Bijotai, Bijotų seniūnija, Šilalės rajono savivaldybė | 2012

Girdiškė, Bijotų seniūnija, Šilalės rajono savivaldybė | 2012

Grimzdai, Kvėdarnos seniūnija, Šilalės rajono savivaldybė | 2012

Jomantai, Pajūrio seniūnija, Šilalės rajono savivaldybė | 2012

Kaltinėnai, Kaltinėnų seniūnija, Šilalės rajono savivaldybė | 2012

Atsitiktinės vietovės

Šilelis, Raudondvario seniūnija, Kauno rajono savivaldybė | 2021

Milašaičiai, Stalgėnų seniūnija, Plungės rajono savivaldybė | 2012

Avižieniai, Seirijų seniūnija, Lazdijų rajono savivaldybė | 2018

Švendubrė, Viečiūnų seniūnija, Druskininkų savivaldybė | 2012

Jančiūnai, Švenčionių seniūnija, Švenčionių rajono savivaldybė | 2021

Atsitiktinės vietovės turas

Atsitiktiniai kelių turai

  • 3530 (Bliūdžiai-Vengerskai)
  • 4513 (Mažonai-Šakvietis-Šilalė)
  • 1707 (Veliuona-Tamošiai-Griciai)
  • 4818 (Rečionys-Obeliai)
  • 4109 (Upyna-Bijotai-Bardžiai)