Apie gretimą mažesnį kaimą žr. Tūbinės II.
Tūbinės I – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurės rytus nuo Balsių, dešiniajame Jėrubyno krante. Tūbinių seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, paštas (LT-75047), stovi Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia. Šalia bažnyčios stovi Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčia (1823 m.), senosiose kapinėse – Tūbinių kapinių koplyčia (1823 m.), daug liaudiškų ir senų kryžių. Stovi Vytauto Didžiojo paminklas. Pro kaimą eina kelias 4101 Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai , iš pietų juosia Tūbinių miškas.
== Istorija ==
Tūbinės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1561 m. Jurbarko valsčiaus inventoriuje, o 1562 m. – Šiauduvos valsčiaus inventoriuje. Rugsėjo 14 dieną būdavo rengiama mugė. 1794 m. minimas Tūbinių dvaras ir kaimas, kurį sudarė 15 kiemų. XIX a. minimas miestelis ir dvaras Raseinių apskrities Pajūrio valsčiuje.
1937 m. įkurta parapija.
LTSR laikais – „Nemuno“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Veikė ryšių skyrius (nuo 1939 m.), felčerių ir akušerių punktas (nuo 1956 m.), mokykla (nuo 1911 m.), biblioteka (nuo 1950 m.). XX a. devintajame dešimtmetyje Tūbinės I sujungtos su Tūbinėmis II, bet vėliau vėl atskirtos. 2019 m. patvirtintas Tūbinių herbas.
== Vytauto Didžiojo paminklas ==
1929–1930 m. mokytojo Zigmo Jauniaus iniciatyva Tūbinėse buvo pastatytas betoninis trikampis paminklas Vytautui Didžiajam. Trijose paminklo plokštumose buvo atvaizduoti Vyčio, Gedimino bareljefai bei valstybės 10-mečio atkūrimo simbolika. Prie paminklo valstybinių švenčių bei kitų progų metu rinkdavosi vietiniai gyventojai, organizuodavo renginius jaunalietuviai, pavasarininkai, šauliai. 1964 m. paminklas buvo nugriautas. Paminklo viršūnę puošusį geležinį kryžių-saulutę išsaugojo Tūbinių kaimo gyventojal Juzefa Benėtaitė bei Katauskių šeima. 2015 m. kryžius perduotas Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui.
2015 m. paminklas buvo atkurtas (architektas – Antanas Plaipa, skulptorius – Osvaldas Neniškis). Originalus paminklas stovėjo A. Stulginskio ir Gardavos gatvių sankryžos trikampyje – šiuo metu neišlikusioje erdvėje. Atstatytas sklype arčiau klebonijos, šalia A. Stulginskio gatvės. Paminklo aukštis be kryžiaus – 2,95 m, su kryžiumi – 3,72 m. 2018 m. sausio 18 d. įrašytas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 42103).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Teneniai (2012, Šilalės rajono savivaldybė)
Juodainiai (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Keberkščiai (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Bilioniai (2012, Šilalės rajono savivaldybė)
Šilai (2012, Šilalės rajono savivaldybė)
Bijotai (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Stročiai (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Beržė (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Žvingiai (2017, Šilalės rajono savivaldybė)
Vingininkai (2017, Šilalės rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Alizava (2019, Kupiškio rajono savivaldybė)
Trilaukys (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Būdbaliai (2024, Marijampolės savivaldybė)
Liūneliai (2020, Ukmergės rajono savivaldybė)
Gegabrasta (2022, Pasvalio rajono savivaldybė)
Paūliai (2022, Varėnos rajono savivaldybė)
Kosmonautai (2023, Jonavos rajono savivaldybė)
Klangiai (2017, Jurbarko rajono savivaldybė)
Patunkiškiai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Kalbutiškės (2021, Zarasų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panevėžys nuo Vilniaus 8 daugiabučio
Lapelės nuo vandens bokšto
Savičiūnų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Bezdonys nuo vandens bokšto
Miežionių apylinkės (Europa) nuo vandens bokšto pavasarį
Labanoro giria nuo apžvalgos bokšto
Pasvalys nuo vandens bokšto
Pravieniškės nuo priešgaisrinio bokšto
Gerkonių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Didžiasalio apylinkės nuo talpyklų
Atsitiktiniai kelių turai
4514 (Žygaičiai-Visbarai-Bikavėnai)
2610 (Kazlų Rūda-Pažėrai)
1826 (Benkūnai-Dainava-Kaugonys)
2524 (Gudeliai-Kalėdiškiai*)
4815 (Šešuoliai-Beivydžiai-Sauginiai)
4501 (Stragutė-Eržvilkas-Bebirvai)
3806 (Šakiai-Slavikai)
230 (Mauručiai-Vinčai-Puskelniai)
2003 (Krakės-Jaugilai-Gudžiūnai)
1716 (Pilis-Raudonėnai)