1.     

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie kaimą

Apie gretimą mažesnį kaimą žr. Tūbinės II.
Tūbinės I – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurės rytus nuo Balsių, dešiniajame Jėrubyno krante. Tūbinių seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, paštas (LT-75047), stovi Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia. Šalia bažnyčios stovi Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčia (1823 m.), senosiose kapinėse – Tūbinių kapinių koplyčia (1823 m.), daug liaudiškų ir senų kryžių. Stovi Vytauto Didžiojo paminklas. Pro kaimą eina kelias 4101 Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai , iš pietų juosia Tūbinių miškas.
== Istorija ==
Tūbinės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1561 m. Jurbarko valsčiaus inventoriuje, o 1562 m. – Šiauduvos valsčiaus inventoriuje. Rugsėjo 14 dieną būdavo rengiama mugė. 1794 m. minimas Tūbinių dvaras ir kaimas, kurį sudarė 15 kiemų. XIX a. minimas miestelis ir dvaras Raseinių apskrities Pajūrio valsčiuje.
1937 m. įkurta parapija.
LTSR laikais – „Nemuno“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Veikė ryšių skyrius (nuo 1939 m.), felčerių ir akušerių punktas (nuo 1956 m.), mokykla (nuo 1911 m.), biblioteka (nuo 1950 m.). XX a. devintajame dešimtmetyje Tūbinės I sujungtos su Tūbinėmis II, bet vėliau vėl atskirtos. 2019 m. patvirtintas Tūbinių herbas.
== Vytauto Didžiojo paminklas ==
1929–1930 m. mokytojo Zigmo Jauniaus iniciatyva Tūbinėse buvo pastatytas betoninis trikampis paminklas Vytautui Didžiajam. Trijose paminklo plokštumose buvo atvaizduoti Vyčio, Gedimino bareljefai bei valstybės 10-mečio atkūrimo simbolika. Prie paminklo valstybinių švenčių bei kitų progų metu rinkdavosi vietiniai gyventojai, organizuodavo renginius jaunalietuviai, pavasarininkai, šauliai. 1964 m. paminklas buvo nugriautas. Paminklo viršūnę puošusį geležinį kryžių-saulutę išsaugojo Tūbinių kaimo gyventojal Juzefa Benėtaitė bei Katauskių šeima. 2015 m. kryžius perduotas Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui.
2015 m. paminklas buvo atkurtas (architektas – Antanas Plaipa, skulptorius – Osvaldas Neniškis). Originalus paminklas stovėjo A. Stulginskio ir Gardavos gatvių sankryžos trikampyje – šiuo metu neišlikusioje erdvėje. Atstatytas sklype arčiau klebonijos, šalia A. Stulginskio gatvės. Paminklo aukštis be kryžiaus – 2,95 m, su kryžiumi – 3,72 m. 2018 m. sausio 18 d. įrašytas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 42103).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

3802 (Miknaičiai-Slavikai-Kiduliai)
2302 (Salantai-Plateliai-Alsėdžiai)
3513 (Padubysys-Juodaičiai-Griciai)
3647 (Pandėlys-Suvainiškis-*Nereta)
4010 (Ringuvėlė-Šalvenai-Šakyna)
5006 (Druskininkai-*Pariečė)
2712 (Seda-Rubikai-Pievėnai)
4105 (Šilalė-Žadeikiai)
4011 (Stonaičiai-Gilaičiai-Kužiai)
211 (Linkuva-Žeimelis)