Pernarava – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės pietvakariuose, 11 km į rytus nuo Ariogalos, 1 km į pietus nuo kelio Kėdainiai–Ariogala. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1815 m.), paminklas 1944–1953 m. žuvusiems Pernaravos apylinkėse Kęstučio apygardos Lukšio rinktinės ir iš Pernaravos krašto kilusiems Lietuvos partizanams atminti (1992 m.), veikia ambulatorija, Pernaravos pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-58026).
Aplink miestelį yra Pernaravos kaimas.
== Etimologija ==
Spėjama, kad vietovardis kilęs nuo nepaliudyto asmenvardžio Pernaras (plg. Pernaráuskas, Pernarãvičius). Šis – galbūt iš vokietybės per̃naras („juokdarys, šaipūnas“).
Liaudies etimologija pasakoja, kad Gedimino laikais čia buvęs žirgynas. Žirgus pervarant iš vienos vietos į kitą, šią vietą vadino „pernuvara“.
== Istorija ==
Kaime rasti 7 senoviniai akmeniniai kirviai. Yra Pernaravos kapinynas, kuriama rasta žmonių palaikų ir II–XIII a. dirbinių. Rasta XVIII–XIX a. kapavietė.
1371 m. Pernaravą puolė kryžiuočiai (minima kaip Parvern). XVI a. minimas Pernaravos dvaras, laukas, bajorkaimis. 1671 m. pastatyta pirmoji Pernaravos bažnyčia (švento gojelio vietoje). XVIII a. pabaigoje buvo vaitystės centras. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. XIX a. pabaigoje Pernarava buvo kaimas Kauno apskrityje, Benedikto Tiškevičiaus valda. Veikė senelių prieglauda, spirito varykla.
1919 m. Jadvyga Juškytė įkūrė Lietuvos šaulių sąjungos skyrių, XX a. 3–4 dešimtmetyje veikė Lietuvos katalikių moterų sąjungos skyrius, pavasarininkai, jaunalietuviai. 1944 m. gruodžio 11 d. naktį miestelį puolė Lietuvos partizanai, granatomis apmėtė ir padegė NKVD ir valsčiaus pastatus.
Pokario metais apylinkės veikė Vyčio apygardos, Briedžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Tarybiniais metais Pernarava buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2013 m. gegužės 21 d. patvirtintas Pernaravos herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Aukštdvaris (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Angiriai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Krakės (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Okainiai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Terespolis (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Vilainiai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Aukštieji Kapliai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Pernarava (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Stasinė (2013, Kėdainių rajono savivaldybė)
Alksnėnai (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Lieponys (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Inturkė (2017, Molėtų rajono savivaldybė)
Ažugiriai (2019, Utenos rajono savivaldybė)
Trakiškiai (2018, Kalvarijos savivaldybė)
Miežonys (2017, Molėtų rajono savivaldybė)
Viršuliškiai (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Vabaliai (2021, Skuodo rajono savivaldybė)
Kairėnėliai (2013, Radviliškio rajono savivaldybė)
Plokščiai (2012, Šakių rajono savivaldybė)
Saugos (2012, Šilutės rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Pabradės apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Panevežio centras nuo viešbučio stogo
Kapčiamiesčio apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Dičiūnai nuo vandens bokšto
Raudondvaris nuo fabriko stogo
Utenos geležinkelio stotis (Ąžuolija) nuo vandens bokšto
Didžioji Riešė nuo naujojo vandens bokšto
Preilos apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Pravieniškės nuo priešgaisrinio bokšto
Tetėnų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
3526 (Bučiūnai-Milašaičiai-Tarosai)
1516 (Ragožiai-Čiūdai-Kulva)
1917 (Daučioniai-Lazduoniai-Eikščiai)
5304 (Vosyliškis-Stelmužė-*Raudaskola)
1826 (Benkūnai-Dainava-Kaugonys)
4924 (Avižieniai-Antalgė-Tirmūnai)
5005 (Pašalčiai-Naujadvaris)
1623 (Skaistgirys-Taučiunėliai-Dvelaičiai)
2302 (Salantai-Plateliai-Alsėdžiai)
4410 (Šutai-Daumilai-Gelednė)