Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šilalės rajono savivaldybė » Pajūrio seniūnija » Pajūris (2012)      

Apie miestelį

Pajūris – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.), veikia S. Biržiškio gimnazija, biblioteka, vaikų globos namai, paštas (LT-75020), dvaro parkas.
Šalia naujosios Pajūrio parko dalies stovi buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas, pastatytas XIX a. 7 – 8 dešimtmetyje. Iš pradžių čia buvo tik spirito varykla. XX a. pradžioje šį pastatą nupirko Kazimieras Nausėda, jis čia įrengė vandens malūną, lentpjūvę, vilnų verpyklą. Nuo 1928 metų, dalį pastato užėmė pieninė. Savininkas šį pastatą kaip palikimą užrašė vienuoliams pranciškonams. Jie 1935 metais įkūrė noviciatą, bet vienuolynas gyvavo tik penkerius metus iki sovietinės valdžios atėjimo. 1945 m. dvare įrengta Žemės ūkio mokykla. Dabar dvaro pastate įrengti butai. 2019 m. jos teritorijoje įsikūrė Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.
Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „Žuvusiems Sibire ir žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo centre – obeliskas ir geležinkelio vagonas, aplink kuriuos, pusračiu, išdėstyti 7 akmenys, simbolizuojantys regionus, į kuriuos tremti Pajūrio gyventojai, tai – Tomsko, Irkutsko, Permės sritys, Chabarovsko, Krasnojarsko kraštai, Jakutija, Komija. Yra senosios ir naujosios Pajūrio miestelio kapinės.
== Etimologija ==
Pajūris – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Jūros upės.
== Geografija ==
Per miestelį prateka Jūros upė, nutiestas Pajūrio tiltas. Į Jūrą ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio teritorijoje yra dvi stovyklavietės. Akmens druskos telkinys. Gamtos vertybės:
Pajūrio dvaro parkas
Akmenynės ąžuolas
Pajūrio tuopa
Pajūrio parko tuopa
Pajūrio parko ąžuolas
== Istorija ==
Į seniausius rašytinius šaltinius pateko ne paties Pajūrio, o ties juo į Jūrą įtekančio Nemylo upelio pavadinimas. Jis minimas dar XIV amžiuje. Pajūrio (lenk. w Poiurzu) vietovardis pirmąkart įvardintas 1498 m. Pajūrio valsčius minimas nuo 1514 m. Kaip valdovų dvaras žinomas nuo XVI a. Nuo 1521 m. šaltiniuose minimi Pajūrio valsčiaus tijūnai – valstybinių žemių valdytojai. Tijūno pareigas Pajūryje (1600–1615 m.) ėjo ir Jeronimas Valavičius, LDK iždininkas, Žemaitijos seniūnas, organizavęs jos gynybą nuo švedų. Pajūris mįslingai pažymėtas 1526 metų Bernardo Vapovskio žemėlapyje.
1775 m. valstybinis dvaras privatizuotas, XVIII a. pabaigoje jį valdė Valavičiai, XIX a. pabaigoje – Pliateriai. Pirmoji Pajūrio bažnyčia iškilo 1777–1780 metais. Nuo 1852 metų miestelyje pradėti rengti savaitiniai turgūs, o triskart per metus – prekymečiai. 1853–1863 m. miestelyje veikė parapijinė, o nuo 1867 m. – rusiška valdiška mokykla. XIX a. pabaigoje Pajūris – Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
1912 m. įkurta parapija, atskirai nuo Žvingių. 1916 metais okupacinė vokiečių valdžia miestelyje įkūrė apskrities valdžią. Tarpukaryje Pajūrio dvaras išparceliuotas, didžiąją jo dalį įsigijo K. Nausėda, kuris 1935 m. jį perdavė pranciškonams, kurių vienuolynas Pajūryje veikė iki 1940 m.
Prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui iki 1941 m. rugsėjo buvo išžudyti visi Pajūrio žydai, kurių prieš karą buvo apie 120 (30 šeimų).
Sovietmečiu Pajūris atgavo administracines funkcijas, buvo Pajūrio kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1975 m. – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
2009 m. patvirtintas Pajūrio herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.