Gyvenvietės informacija

Leipalingis

Leipalingio seniūnija

Druskininkų savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 1469

Apie miestelį

Leipalingis – miestelis Druskininkų savivaldybėje, 11 km į šiaurės vakarus nuo Druskininkų, prie kelių 180 Druskininkai–Leipalingis–Seirijai , 133 Merkinė–Leipalingis ir 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija sankryžos. Seniūnijos centras. Stovi Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Leipalingo dvaro oficina ir kraštotyros muziejus, yra Leipalingio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-67027). Stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m. kaip Žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės paminklas; aut. B. Svecevičius, skulp. Beselis Solonickis-Molchis; po karo nugriautas, 1989 m. atstatytas), šalia – Leipalingio šv. Agotos koplyčia (XX a. pr.). 2000 m. pastatytas paminklas Lietuvos partizanams.
== Etimologija ==
Vietovė įsikūrusi tradicinėse jotvingių žemėse, todėl pavadinime yra jotvingiška liepos medžio lytis leipa. Leipalingis – priesagos -ingis vedinys iš jotvingių žodžio leipalā – „liepelė“. Miestelis buvo žinomas kaip Lepunikai, Lepūnai, Lepanai, Leiponai, kadangi raštininkai slavai iškreipdavo autentišką pavadinimą.
== Geografija ==
Miestelio vakariniu pakraščiu prateka Baltosios Ančios intakas Seiros upelis. Miestelio šiauriniame pakraštyje yra Leipalingio ežeras, į rytus – Avirio ežeras, į pietus – Baltajo Bilso ežeras. Iš pietų prieina Leipalingio giria, iš šiaurės – parkas.
Greta miestelio yra Leipalingio kaimas.
== Istorija ==
1,5 km į pietus nuo Leipalingio yra Černiauskų piliakalnis, 2 km į pietvakarius – Druskininkėlių piliakalnis, Leipalingio vakarinėje dalyje, į vakarus nuo Seiros dešiniojo kranto yra Leipalingio kapinynas, todėl vietovė, kurią iki XIII a. antros pusės sunaikino kryžiuočiai, galėjo turėti gynybinę reikšmę.
Lietuviams XV–XVI a. pradžios per vidaus kolonizaciją apgyvendinant Užnemunę Leipalingio dvaras minimas 1503 m., miestelis, vėliau žinomas kaip Lepunikai – 1516 m. Nuo XVI a. priklausė stačiatikiams Sapiegoms, kurie 1520 m. čia pastatė cerkvę, vėliau, tapę katalikais – ir pirmąją bažnyčią. Vėliau Leipalingis priklausė Masalskiams, nuo XVIII a. pabaigos – Plateriams. Per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą sudegintas.
XIX a. minimas kaip kaimas, Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus centras. Prie dvaro veikė geležies liejykla. XIX a. pabaigoje Leipalingis tapo svarbia kelių, jungiančių Seinus su Seirijais ir Merkine, sankryža. Apie 1817 m. įsteigta parapinė mokykla, 1906 m. įkurta biblioteka. 1941 m. rugsėjo mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu sušaudyti 155 Leipalingio žydai. Miestelis labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.
Po karo Leipalingio apylinkė buvo vienas Užnemunės partizaninio judėjimo centrų – čia veikė Šarūno rinktinė priklausiusi Algirdo apygardai. Sovietų valdžia ištrėmė 51 miestelio gyventoją. 1991 m. buvusiame Leipalingio NKVD pastato kieme buvo rasti ir perlaidoti 47 nukankintų partizanų kūnai.
1950–1995 m. buvo V. Lenino kolūkio centras, buvo melioracijos statybos valdyba, Kauno „Baltijos“ susivienijimo siuvimo cechas, kaimo ambulatorija, prekybos centras. Yra vaikų lopšelis-darželis „Liepaitė“, siuvimo cechas, girininkija. Veikia Melioracijos, statybos ir montavimo bendrovė „Leimesta“.
2003 m. patvirtintas Leipalingio herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).