Gyvenvietės informacija

Kurtuvėnai

Bubių seniūnija

Šiaulių rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 216

Apie miestelį

Kurtuvėnai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia kelio 215 Bubiai–Ramučiai , 20 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Seniūnaitijos centras. Miestelis linijinio plano su centrine turgaus aikšte, kurios vakarinėje dalyje stovi Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, rytinėje – išlikę Kurtuvėnų dvaro pastatai (žymiausias iš jų – svirnas), parkas ir smuklė. Pietinėje miestelio dalyje yra Kurtuvėnų kapinės, Kurtuvėnų piliakalnio koplyčia. Veikia Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, paštas (LT-80019), buvusi Kurtuvėnų pradinė mokykla.
Miestelyje stovi paminklas Povilui Višinskiui, prie mokyklos pastatytas 1978 m., skulptorius Vitalijus Lukošaitis. Yra 1919 m. spalio 5 d. bermontininkų sušaudytų Lietuvos partizanų kapai. Rimgailų šeimos mauzoliejus, be 1992 m. dingusios Rimgailaitės skulptūros (13787).
== Etimologija ==
Miestelio pavadinimas veikiausiai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kurtuvos ežero vardo. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Kurtavėnai.
Liaudies etimologija mena, kad Kurtuvėnų vardas kilęs nuo kurtinių, kurie čia kadaise veisėsi. Kiti jį kildina nuo Kurtuvos, kurio pakrantėje gyvenusi milžino Kuršio motina Kurtuvė. Dar viena sena legenda byloja, kad šventajame ąžuole buvusi pagrobta dievaitė Rytulė, kurios seserys kasvakar raudodamos klausdavusios: „Kur tu viena vargsti?“ Rytulė sugebėjusi pabėgti, o pagrobėjas mėgdžiodamas deivių raudą leidosi vytis, kartodamas „Kur tu viena...“ Taip ir pradėta vadinti vietovė.
== Geografija ==
Kurtuvėnai įsikūrę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Kurtuvėnų kalvyne. Į šiaurę nuo miestelio yra Kurtuvėnų kaimas, 1825–1831 m. iškastas Ventos–Dubysos kanalas, už jo – Girnikų piliakalnis, į rytus tvyro Kurtuvos ežeras. Aplink miestelį gausu žuvininkystės tvenkinių (beveik 100), iš jų didžiausias – Dambos tvenkinys. Netoli miestelio įkurtas Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinis.
Link Šiaulių nutiestas dviračių takas. Plentai į Šiaulius, Užventį.
== Istorija ==
Kurtuvėnų apylinkėse gyventa jau vėlyvajame akmens amžiuje (III–II tūkst. pr. m. e.); šios vietos neapleistos ir žalvario bei geležies amžiais. Pietinėje dalyje yra Kurtuvėnų piliakalnis. XIV–XVI a. teritorija tarp Ventos ir Dubysos priklausė istorinei žemaičių Knituvos žemei.
Kurtuvėnai minimi nuo XIII a. 1495 m. pastatyta pirmoji Kurtuvėnų bažnyčia ir įkurta katalikų parapija. Nuo XVI a. pabaigos iki 1614 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams, po 1614 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pabaigoje sunyko. 1785–1796 m. pastatyta Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
1573 m. minimas Kurtuvėnų miestelis. XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje nukentėjo per karus. Nuo XVIII a. priklausė bajorams Nagurskiams, vėliau Plateriams-Zybergams. 1766 m. gavo turgaus privilegiją. 1805 m. Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą. 1877 m. dvarininkui pasipriešinusius laisvuosius žmones malšino 1878 m. pabaigoje atsiųstas karinis dalinys. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kurtuvėnų apylinkėse platino O. Butkutė, Meškauskis, Povilas Višinskis, Vitkauskiai. XIX a. minimas Kurtuvėnų dvaras ir miestelis, priklausę Šiaulių apskrities Padubysio valsčiui.
1905 m. įvyko anticarinių mitingų. 1915 m. per I pasaulinį karą Kurtuvėnai sudegė, 1919 m. nukentėjo nuo bermontininkų. Nuo XX a. tarpukario iki 1950 m. buvo valsčiaus centras. Po Antrojo pasaulinio karo Kurtuvėnų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos partizanai. 1950–1981 m. Kurtuvėnų apylinkės centras. 1948 m. įkurta biblioteka, medicinos punktas. Veikia karpių veisimo bendrovė „Šventjonis“.
1970 m. susikūrė folkloro ansamblis „Kurtuove“.
2025 m. patvirtintas Kurtuvėnų herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).