
Apie kaimą Klaipėdos rajone žr. Kiduliai (Klaipėda).
Kiduliai – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante priešais Jurbarką. Seniūnaitijos centras. Veikia Kidulių pagrindinė mokykla, paštas (LT-71081). Kidulių praeitį šiandien mena šimtametis parkas ir XIX a. statytas Kidulių dvaro ansamblis – vietinės reikšmės architektūros paminklas; šiame dvare iki 1807 metų, kol buvo pasirašyta Tilžės taika, gyveno Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III. Dvaro pastatas 2013 metais renovuotas. Jis naudojamas kultūrinei ir turizmo veiklai. Jame yra įsikūrusi miestelio biblioteka, šalia dvaro išliko ūkiniai pastatai. XIX a. pirmos pusės – XX a. pradžios dvaro sodyboje išliko gyvenamųjų (rūmai, daržininko, račiaus namai, du kumetynai), gamybinių (alaus darykla, sūrinė, kalvė, plytų stiliaus grūdų sandėlis), ūkinių (kluonas javams, tvartai) pastatų. Prie Nemuno įkurta stovyklavietė „Prisiminimų parkas“.
== Etimologija ==
Kiduliai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Kidulỹs. Tokio asmenvardžio buvimą rodo išlikusi pavardė Kidulaitis.
== Geografija ==
Kiduliai įsikūrę kairiajame Nemuno krante, 24 km nuo Šakių. Konurbaciją sudaro susijungę keli kaimai: Kiduliai, Kukarskė, Judriai, Šiaudinė ir Kaimelis. Šios vietovės, besitęsiančios panemune 3 km, yra pačiame Nemuno slėnio pakilime. Iš įdomesnių objektų minėtini senieji dvaro rūmai, raudonplytis senojo sandėlio – „špykerės“ – mūras, 1860 metais pastatyta medinė Kaimelio bažnyčia ir joje esantis M. K. Čiurlionio tapytas paveikslas, Kaimelio parapijos „Pavasarininkų paminklas“ (1938 m.).
Iš miestelio veda keliai į Jurbarką, Šakius, Gelgaudiškį, Sudargą, Slavikus:
184 Kiduliai–Ramoniškiai
137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas
3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai
3802 Miknaičiai–Slavikai–Kiduliai
Jurbarko tiltas ties Kiduliais jungia Suvalkiją su Žemaitija ir Baltijos pajūriu. Yra smėlio telkinys.
== Istorija ==
Į vakarus nuo kaimo yra Kukarskės piliakalnis. Kidulių karališkasis kaimas pirmą kartą minimas 1559 m. XVI a. jis atiteko privačiam dvarui, XVIII a. pabaigoje tapo Prūsijos karalystės valdžios nuosavybe. 1636 m. minima koplyčia, 1688 m. – bažnyčia. 1783 m. buvo 5 kiemai. Nuo XIX a. pr. iki 1950 m. Kiduliai buvo valsčiaus, 1963–1968 m. – apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Nuo XIX a. pradžios Kiduliais vadinamas tik senasis dvaras, naujasis palivarkas ir kaimas vadinamas Kaimeliu. 1837 m. Rusijos imperijos valdžia Kidulius padovanojo generolui leitenantui Ivanui fon Ofenbergui už nuopelnus 1812 m. Prancūzijos–Rusijos kare. Spaudos draudimo metais per Kidulių valsčių knygnešiai nešdavo spaudą iš Prūsijos. XIX a. Kiduliai – kaimas ir palivarkas, valsčiaus centras Naumiesčio apskrityje.
XX a. pradžioje veikė alaus darykla. 1906 m. Kidulių valstiečiai užėmė valsčiaus valdybos pastatą, sunaikino caro portretus, sudegino mobilizacijos dokumentus, paėmė paskolų ir santaupų knygas, pareikalavo raštus tvarkyti lietuvių kalba.
1932 m. įsteigta pradžios mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1945–1954 m. septynmetė, 1954–2001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Kidulių pagrindinė mokykla.
Po II pasaulinio karo Kidulių apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1978 m. pastatytas Jurbarką ir Kidulius jungiantis Jurbarko tiltas per Nemuną.
1998 m. patvirtintas Kidulių herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Patamošupiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Voniškiai (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Kaimelis (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Naudžiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Šiaudinė (2023, Šakių rajono savivaldybė)
Lekėčiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Leoniškiai (2023, Šakių rajono savivaldybė)
Sutkai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Nosiedai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Pieščiai (2023, Šakių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Luoba (2021, Skuodo rajono savivaldybė)
Pociūnai (2020, Radviliškio rajono savivaldybė)
Stankūnai (2023, Rokiškio rajono savivaldybė)
Medinos (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Šlavėnai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Josvainiai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Salomenka (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Purviniškė (2023, Marijampolės savivaldybė)
Giedraičiai (2017, Molėtų rajono savivaldybė)
Vaiduliai (2022, Radviliškio rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Veriškių apylinkės (Pakryžė) nuo vandens bokšto
Zavišonys nuo vandens bokšto žiemą
Kernavės piliakalnių panorama
Valkininkų apylinkės nuo vandens bokšto
Vidutinė nuo vandens bokšto
Salamiestis nuo vandens bokšto
Preilos apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Toliejų apylinkės nuo vandens bokšto
Merkinės apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Luokesos apylinkės nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
1510 (Juljanava-Barsukinė-Skrynės)
4715 (Bijūnai I-Drabužninkai II-Karaliūnai-Bičiūnai)
160 (Telšiai-Varniai-Laukuva)
3909 (Didieji Baušiai-Akmenynė-Turgeliai)
2912 (Žeimelis-Vileišiai-*Adžiūniai)
3606 (Petrošiškis-Salos-Gučiūnai)
4902 (Utena-Tauragnai-Kirdeikiai)
4817 (Šinkūnai-Mikėnai-Keručiai)
1618 (Gataučiai-Stupurai)
4307 (Jauniūnai-Alionys-Pajuodžiai)