Gyvenvietės informacija

Mielagėnai

Mielagėnų seniūnija

Ignalinos rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 191

Apie miestelį

Mielagėnai – miestelis Ignalinos rajono savivaldybėje, 20 km į pietryčius nuo Ignalinos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Mielagėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1790 m.; su varpine ir tvora yra architektūros paminklas), globos namai, biblioteka, dvi parduotuvės, kapinės su Kublickių šeimos koplyčia (1885 m.).
== Etimologija ==
Mielagėnai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Melagėnas (minimi Simon Melegianis 1659 m., Joannis Melegianis 1666 m., Bartholomeus Miłagiewicz 1760–1790 m.).
== Geografija ==
Pro Mielagėnus teka Kančiogina, 4 km į pietryčius nuo miestelio yra Milašiaus kraštovaizdžio draustinis.
Gyvenvietėje kertasi keliai 1414 Mielagėnai–Paliesius , 4401 Švenčionys–Mielagėnai–Andriejauka , 1404 Kazokinė–Ceikiniai–Mielagėnai .
== Istorija ==
Mielagėnai minimi nuo 1515 m. 1656 m. pirmą kartą minimo Mielagėnų dvaro savininkas buvo bajoras Fabijonas Roličius-Kochanskis. 1736 m. dokumentai rodo, kad Paliesiaus, Mielagėnų ir Krikonių dvarų savininkai buvo Livonijos taurininkai Justina ir Kazimieras Petras Kublickai. 1760 m. dvarą laikinai valdęs Livonijos bajoras J. Grafas pastatydino bažnyčią (koplyčią). Kublickių valdymo metais Mielagėnai plėtėsi kaip parapijos (nuo 1779 m.) ir regiono prekybos centras. 1768 m. Mielagėnams Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas suteikė trijų prekymečių ir savaitinio turgaus privilegiją. 1790 m. pašventinta mūrinė bažnyčia.
Nuo 1828 m. minima parapinė mokykla. XIX a. Mielagėnai – Švenčionių apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.
1914 m. įsteigtas „Ryto“ draugijos skyrius. 1920–1939 m. Mielagėnai priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui. 1928–1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius. 1939–1940 m. Mielagėnai buvo prijungti prie Baltarusijos SSR. 1941 m. liepos mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu į Švenčionių getą buvo iškeldinta 15 žydų šeimą. 1944 m. liepos mėn. besitraukianti Vokietijos kariuomenė miestelį padegė. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia ištrėmė 8 gyventojus, įkalino kleboną K. Gumbaragį. Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Tigro partizanų rinktinės partizanai. 1950–1951 m. Mielagėnų vidurinėje mokykloje veikė pogrindinė moksleivių antisovietinė organizacija – Lietuvos tautinio išsivadavimo sąjunga – išspausdino programą, atsišaukimų; nariai buvo susekti ir MGB suimti. 1950–1994 m. Mielagėnai buvo apylinkės, 1949–1991 m. „Naujo kelio“ kolūkio, 1991–1997 m. žemės ūkio bendrovės centras. 1942 m. įkurta biblioteka, po karo – kultūros namai, dab. Ignalinos kultūros centro filialas, ambulatorija.
Mielagėnai 1905 m. laikraštyje trumpai apibūdinami taip:
XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Melagėnai ir buvo okupuotas lenkų armijos.
2008 m. patvirtintas Mielagėnų herbas.
== Architektūra ==
Vėlyvojo klasicizmo Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pašventinta 1790 m., 1816 m. pažeminta, pristatytos šoninės navos, portikas, XIX–XX a. kelis kartus restauruota. Bažnyčios eksterjere – Šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūros (1838 m., skulptorius V. Smakauskas), interjerą puošia XIX a. paveikslai (evangelistų Šv. Jono, Šv. Luko, Šv. Mato, Šv. Morkaus, visų dail. V. Smakauskas), neobarokinis tabernakulis (1851 m.), gotikos bruožų turinčios durys, sakykla (abu apie 1853 m., abiejų meistras Labanovskis).
Vartai su varpine, XIX a. pirma pusė.
Mūrinė tvora, apie 1830 m.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).