Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Anykščių rajono savivaldybė » Anykščių seniūnija » Elmininkai I (2013)      

Apie kaimą

Elmininkai I (arba Senieji Elmininkai) – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, 7 km iaurės rytus nuo Anykščių. Seniūnaitijos centras. Ribojasi su Bikūnų, Peliuškų, Koldūniškių, Vajėšių, Navariškių, Vosgėlių, Jokūbėliškio, Čekonių, Šlapių ir Ilgabrados kaimais.
Yra biblioteka (nuo 1954 m.). Šiauriniu pakraščiu glaudžiasi prie krašto kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis , vakariniu pakraščiu teka upelis Elmė – Šventosios kairysis intakas, čia jis užtvenktas ir išlietas Elmės tvenkinys.
Yra 45 sodybos – 177 gyventojai (2001 m.). Kaimas yra Senųjų Elmininkų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Elmininkų I kaime yra Kaštonų, Kranto, Tilto ir Žvejų gatvės.
== Istorija ==
1598 m. Alantos dvaro inventoriuje minimi Elmininkai kaip valsčiaus centrinis kaimas ir dvaras. XVIII a. Elmininkai (Elminiki, Eliminiki) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Anykščių dvarui. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m. Elmininkų valstiečiai gavo teisę per 49 metus išsipirkti žemę. Tuo metu kaime gyveno 77 suaugę žmonės.
1922 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet 526,94 ha žemės padalinta 36 savininkams. 1923 m. kaime buvo 30 sodybų – 180 gyventojų. 1923 m. taip pat minimi Elmininkų IV vienkiemiai – 6 sodybos, 32 gyventojai.
1949 m. liepos 16 d. kaime buvo sukurtas „Darbo didvyrio“ kolūkis. 1952 m. jį sujungus su kitais mažais ūkiais, kaimas priklausė „Bolševiko“ kolūkiui, o 1976 m. buvo įjungtas į Elmininkų bandymų stoties eksperimentinį ūkį ir jam priklausė iki 1992 m., kol šis ūkis buvo likviduotas. Nuo 1949 m. liepos iki 1976 m. kovo 5 d. Elmininkai buvo „Darbo didvyrio“ ir „Bolševiko“ kolūkių centrinė gyvenvietė. 1968–1976 m. „Bolševiko“ kolūkiui vadovavo paskutinis šio ūkio pirmininkas Jonas Cilcius.
1953 m. į kaimą iš Bikūnų buvo nutiesta pirmoji elektros linija, kaime buvo pradėti naudoti elektros prietaisai. 1970 m. žvyrkelis į kaimą nuo Vosgėlių buvo padengtas asfaltu. 1973 m. užtvenkus Elmės upelį, kaime buvo įrengtas 9,9 hektaro ploto tvenkinys, įžuvintas lydekomis, naudojamas mėgėjiškai žūklei.
Nuo 1992 m. kaime veikia žemės ūkio bendrovė „Elma“, priklausanti „Jaros“ įmonių grupei, jos ūkininkavimo kryptis – augalininkystė, gyvulininkystė. Šiai bendrovei priklauso ir Naujųjų Elmininkų kaimo gamybinių pastatų kompleksai.
Nuo XX a. vidurio kaime veikė pradinė mokykla. 2004 m. ji buvo pertvarkyta į Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, bet 2009 m., kai neliko vaikų, ir šis buvo uždarytas.
2007 m. kaime susibūrė Elmininkų bendruomenė.
Priklauso Anykščių parapijai. Senos kapinaitės buvo išlikę kairėje tvenkinio pusėje prie pat buvusios suomiškos pirties. Kas palaidota žinių neišlikę.
Senais laikais per kaimą ėjo akmenų grįstas dviejų metrų pločio kelias. Kažkada buvusi kalvė. Prie kelio randama Jono Kazimiero, Švedijos karalienės Kristinos Rygos šilingų, Stanislovo Poniatovskio šilingų, taip pat carinių monetų.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.