Gyvenvietės informacija

Sutkūnai

Šiaulių kaimiškoji seniūnija

Šiaulių rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 494

Apie kaimą

Sutkūnai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Šiaulių miesto centro. Sutkūnų seniūnaitija.
== Geografija ==
Vienas didžiausių Šiaulių rajono kaimų, kurio žemės driekiasi 2,5 km nuo plento Šiauliai – Naujoji Akmenė, prie kurio yra kaimo gyvenamasis centras, ir Kulpės upelio vakaruose iki plento Ryga – Tilžė rytuose, prie kurio buvo kolūkio administracinis centras ir mokykla, ir 3 km nuo Šiaulių miesto ribos pietuose iki Kėblių ir Bridų kaimų ribos. Tarp abiejų kaimo centrų – 2,2 km. Pietuose buvęs Vinkšnos ežeras, iš kurio dabar likusi melioruota pelkė, per kurią teka Kulpė, juosianti kaimą iš pietų, vakarų ir šiaurės. Kaimo žemes iš pietvakarių į šiaurės rytus kerta 1916 m. Vokietijos kariuomenės nutiestas ir 1924 m. Lietuvos vyriausybės rekonstruotas geležinkelis Šiauliai–Jelgava. 1985–1995 m. kaimą iš vakarų į rytus perkirto ir Šiaulių šiaurinis aplinkkelis A12, tapęs senojo Hanzos kelio dalimi.
Netoli geležinkelio yra centrinė Sutkūnų gatvė. Nuo jos atsišakoja Masiuliškių, Aukštrakių ir Gėlininkų gatvelės. Vakarinėje geležinkelio pusėje yra geležinkelininkų ir elektrikų gyvenamieji namai. Rytiniame kaimo pakraštyje, pagal plentą į Joniškį, yra grupė namų, kurie sudaro buvusios Šiaulių rajono gyvulininkystės veislinio darbo stoties darbininkų gyvenvietę. Ji dabar vadinama Joniškio gatve. Netoli Ginkūnų kapinių, paplentėje yra namų grupė, kuri sudaro Sutkūnų Tilžės gatvę. Žmonės šį kampelį vadina Šimše.
Kaimo žemės paviršius banguotas. Rytinė dalis turi dvi aukštesnes kalvas ir keletą daubų. Aukščiausia kalva yra 122 m virš jūros lygio. Tai yra Žemaičių aukštumos rytinės dalies banguoto paviršiaus pabaiga. Vakarinė kaimo dalis yra Kulpės upelio sukurtos žemumos ribose. Žemiausia vieta yra ten, kur Svalės ir Švedės upeliai įteka į Kulpę. Ta vieta yra maždaug 95 m virš jūros lygio.
== Istorija ==
Kaimas įsikūrė prie didžiojo pašto kelio Šiauliai–Žagarė, kurio atkarpa Šiauliuose vadinta Sutkūnų gatve, o 1924 m. savivaldybė tą gatvę pavadino Jono Basanavičiaus gatve. Kaimo gatvių tinklas susiformavo valakų reformos metu. 1861 m. panaikinus baudžiavą įsteigtas Sutkūnų valsčius. Sutkūnų kaime caro valdžia įkūrė valsčiaus centrą, kuris administravo visą Gubernijos dvaro teritoriją. Valsčiaus reikalams 1864–1865 m. pastatė ilgą medinį namą. Jo vienoje pusėje įsikūrė valsčiaus administracija. Dirbo 5 aukštesnės valdžios skirti žmonės viršaitis, raštininkas, policininkas, taikos teisėjas ir mokytojas. Visi tarnautojai buvo iš kitur atvykę rusai. Draudė kalbėti lietuviškai. Dvarininkai ir bajorai valsčiui nebuvo pavaldūs.
Mokykla vadinosi valsčiaus dviklasė mokykla. Vaikai čia mokėsi 3 metus, nes buvo ir paruošiamoji klasė, kad vaikai pramoktų kalbėti rusiškai. Tik po 1905 m. neramumų įvesta viena lietuvių kalbos ir viena katalikų tikybos pamoka per savaitę. Sutkūnų dviklasėje mokykloje mokėsi būsimasis dramaturgas Juozas Grušas, būsimasis JAV lietuvių kunigas Pranciškus Juras ir daug vietinių gyventojų.
Valsčiaus administracijos pastate buvo didelis sandėlis, kurį vadino „magazinu“. Sandėlyje buvo laikoma iš valstiečių surinkta duoklė. Nemažą duoklės dalį sudarė grūdai. Į centrinį sandėlį išveždavo ne visus grūdus. Pavasarį dažnai grūdus skolindavo tiems, kurie pritrūkdavo sėklos. Rudenį reikėjo atiduoti skolą ir duoklę. Valsčius ir mokykla nustojo veikti 1915 m. vokiečiams okupavus Lietuvą.
1949 m. Sutkūnų kaimo žmonės buvo suvaryti į kolūkį, kuris 1954 m. sujungtas su kitais ir pavadintas „Pirmyn“. Kolūkis kurį laiką buvo pripažįstamas geriausiu Lietuvoje. 1991 m. kolūkis sunaikintas, padalytas, kaime veikia Sutkūnų žemės ūkio bendrovė (vadovas Polencas Abromavičius).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).