Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie Šilalės-Kelmės kelio ir Žemaičių plento, Žemaičių aukštumos priekalnėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-75044). Keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę.
== Etimologija ==
Miestelio vardas yra senas, todėl jo kilmę sunku atsekti. Manoma, kad jis yra asmenvardinis vietovardis, galėjęs kilti nuo asmenvardžio (pvz., pavardės Kaltėns, Kaltinas, Kaltenis, Kaltienius ir kt.). Liaudies etimologija teigia, kad prie miestelio buvusiame Kaltinio kalne būdavę laikomi nusikaltėliai.
== Istorija ==
Į pietus nuo Kaltinėnų yra Pagrybio piliakalnis, dar vadinamas Skuburlės kalnu, į šiaurės vakarus – Kaltinėnų piliakalnis, dar vadinamas Kepaluškalniu. 7 km nuo Kaltinėnų yra Medvėgalio piliakalnis – aukščiausias Žemaitijoje.
Praeityje Kaltinėnų ir Medininkų žemės buvo daugelio Kryžiuočių ordino žygių į Žemaitiją galutinis tikslas. Kaltinėnai minimi XIII–XIV a. kryžiuočių kronikose. 1365 m. vyko mūšis su kryžiuočiais. XIV a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose net 4 keliai veda į Kaltinėnų žemę (terra Kalctene, minima 1370 m.). 1375 m. Kaltinėnų kraštas eilinio kryžiuočių antpuolio metu buvo žiauriai nusiaubtas, tačiau žemaičiai, pasiviję užpuolikus, miške juos sumušė.
Kaltinėnų bažnyčia buvo viena pirmųjų Žemaitijoje. Ldk Vytautas Didysis ją pastatyti įsakė 1416 m. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Kaltinėnai priklausė Žemaičių vyskupui. 1511 m. minimas Kaltinėnų dvaras, 1524 m. miestelis. XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kaltinėnai nukentėjo per karus. 1702 m. suteikta prekymečių privilegija. Nuo 1777 m. veikė parapinė, vėliau pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, 1949–1951 m. septynmetė, nuo 1951 m. vidurinė, nuo 2009 m. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.
XIX a. pastatyta sinagoga. Miestelyje buvo pašto stotis. XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Kaltinėnų į Tverus žymėta žymi kūlgrinda – Sietuva. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kaltinėnų apylinkėse platino A. Bytautas, K. Cieplinskas ir kiti. XIX a. Kaltinėnai buvo Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Po II pasaulinio karo Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo bandymų stoties eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1949 m. įkurta biblioteka, 1954 m. kultūros namai, dab. jaunimo centras, yra parapijos senelių slaugos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, reabilitacijos ir sveikatingumo centras, Dvasingumo parkas. Veikia Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis.
2009 m. patvirtintas Kaltinėnų herbas.
== Architektūra ==
Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1993 m. po 1986 m. gaisro, archit. R. Andriuškevičius ir kt. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio Alfonso Vauros Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti skaitmeniniai vargonai. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarlio vitražai-stotys.
Medinė sinagoga, XIX a.
Senosiose kapinėse:
Kaltinėnų koplyčia, XVIII a., 1990 m. restauruota,
Dionizo Poškos antkapinis paminklas,
metaliniai kryžiai
1948 m. balandžio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos partizanų kapas
Naujosiose kapinėse – 1947 m. Kareivių kaime žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų kapas.
=== Tautos prisikėlimo kryžius ===
1990 m. vietiniam Kaltinėnų bažnyčios klebonui Petrui Linkevičiui inicijuojant, pastatytas baltas Tautos prisikėlimo kryžius, kuris vadinamas aukščiausiu kryžiumi Lietuvoje. Kryžiaus aukštis 20 m (autorius – kaunietis menininkas Juozas Rupšys), pagal kitus šaltinius – apie 20 m ar 19 m. Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų, kurios iškaltos įvairių Lietuvos menininkų iš akmens dalis.
Panašaus aukščio yra gelžbetoninis kryžius Kavarske (Anykščių rajone).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Teleičiai (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Vikraičiai (2023, Kelmės rajono savivaldybė)
Alksniakiemis (2021, Prienų rajono savivaldybė)
Spalviškiai (2023, Biržų rajono savivaldybė)
Vėžionys (2013, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Vilkiškės (2013, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Pareizgupis (2021, Raseinių rajono savivaldybė)
Alesninkai (2013, Elektrėnų savivaldybė)
Vindeikiai (2021, Skuodo rajono savivaldybė)
Girdžiai (2012, Jurbarko rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Vyžuonų apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Užpaliai nuo vandens bokšto
Trakiškis nuo vandens bokšto
Gruožninkai nuo mokyklos stogo
Ginučių apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Stelmužės apylinkės nuo pasienio bokšto žiemą
Jotaučiai nuo vandens bokšto
Velbiškės nuo vandens bokšto
Medžiukai nuo vandens bokšto
Lėnas nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
5107 (Vilkaviškis-Kalvarija)
2523 (Janėnai-Meteliai)
108 (Vievis-Maišiagala-Nemenčinė)
2224 (Endriejavas-Stančaičiai-Judrėnai)
3011 (Raguva-Šilai-Mikėnai)
5230 (Paberžė-Barskūnai-Medžiukai)
2011 (Krakės-Dovydiškiai-Grinkiškis)
1812 (Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės)
129 (Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė)
5317 (Kukliai-Šniukštai-Maniuliškės)