Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Anykščių rajono savivaldybė » Troškūnų seniūnija » Troškūnai (2012)      

Apie miestą

Troškūnai – miestas Anykščių rajono savivaldybėje, už 18 km į vakarus nuo Anykščių, prie kelio 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys . Seniūnijos centras, Troškūnų seniūnaitija. Stovi Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1787 m.; kartu su varpine yra architektūros paminklas), atkurtas Troškūnų bernardinų vienuolynas, pastatytas XVIII a., vyksta rekolekcijos. Veikia paštas, biblioteka, Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinė mokykla yra Žiedoniuose, Troškūnų dvaras yra pietrytiniame miesto pakraštyje, gretimame Smėlynės kaime. Troškūnų geležinkelio stotis prie Aukštaitijos siaurojo geležinkelio.
Miestas garsėja Šv. Antano atlaidais birželį ir Šv. Marijos atlaidais rugpjūtį. Paplūdimys prie Juostino ežero.
== Etimologija ==
Nuo XVII a. pabaigos iki XVIII a. pabaigos miestelis oficialiai vadinosi Vladislavovu (XVII a. miestelis priklausė dvarininkui Vladislovui Sakalauskui), bet liaudyje nuo seno vartotas Troškūnų vardas, kuris veikiausiai irgi yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Troškūnas. Nors ji dabar nėra aptinkama, tačiau yra pavardės Troška, Troškauskas, o Troškūnas galėjo būti patroniminės priesagos -ūnas vedinys iš pavardės Troška. XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Traškūnai – ši vietovardžio forma su a šaknyje aptinkama nuo XVI a.
Liaudies etimologija byloja, kad pavadinimą galėjo nulemti ir miestelio kraštovaizdis – labai jau „troškioje“ vietoje jie gyvenę, tarp klampių pelkių ir gūdžių miškų. Vieną sausą vasarą žaibo kirstas miškas net užsidegęs, bet dėl didelės drėgmės ne tiek degęs, kiek rūkęs, o nuo dūmų visi trokšte troškę.
== Geografija ==
Pro miestą teka Juosta (upė), jis apsuptas didelių miškų. Už 6 km į pietryčius nuo Troškūnų yra Nevėžio ištakos. Miestas išsidėstęs Nevėžio lygumos pakraštyje, Viešintų kalvagūbrio vakarinėje papėdėje. Yra paplūdimys prie Juostino ežero.
=== Hidrologija ===
Troškūnai yra Nemuno upių baseino rajone, Nevėžio ir Šventosios upynų takoskyroje. Nedidelė upė tekanti ties Troškūnais – tai Juosta. Troškūnų apylinkėse yra ir keletas nedidelių ežerų. 4 km į pietryčius nuo Troškūnų rininės kilmės duburyje telkšo 0,38 km² ploto ežeras Juostinas. Troškūnų seniūnijos teritorijoje yra dar du, žymiai mažesni, Meiluškių ir Vašuokėnų ežerai.
=== Dirvožemiai ===
Troškūnai pagal dirvožemių rajonavimą, priskiriami Vidurio srities Centriniam rajonui. Šis rajonas yra ganėtinai gerai drenuojamas Nevėžio ir kitų upių tinklo. Dėl to šiame rajone dirvožemių pelkejimo procesai netokie ryškūs (išskyrus tik Šventosios ir Nevėžio vandenskyrą, kur ir yra Troškūnų apylinkės, todėl čia galima rasti ir glėjinių dirvožemių). Rajone vyrauja vidutinio sunkumo dugninės morenos priemolio dirvodarinės uolienos. Tačiau nemažus plotus užima ir sunkūs priemoliai, vietomis padengti iki 1-1,5 m smėlio sluoksnio. Dirvožemių dangoje didžiausius plotus sudaro velėniniai glėjiniai, velėniniai jauriniai silpnai sujaurėję, o iš dalies ir velėniniai jauriniai glėjiški dirvožemiai.
=== Augalija ===
Nemažą Troškūnų miškų dalį sudaro eglynai. Būtent Troškūnų miškuose ir dunkso vieni iš didžiausių Lietuvos eglynų (Paprastoji eglė- (lot. Picea abies).
== Istorija ==
Troškūnai minimi nuo 1506 m., XVI a. minimas Troškūnų dvaras (arba Smėlynės dvaras). Miesteliu tapo XVII–XVIII a., kai 1696 m. buvo pastatytas vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis pagal architekto Martyno Knakfuso projektą. 1698 m. gauta turgaus ir kelių prekymečių privilegija. Vienuolynas buvo svarbus kultūrinio gyvenimo objektas. Vienuoliai daug prisidėjo prie gyventojų mokymo, pasipriešinimo caro valdžiai.
1773 m. įsteigta mokykla, kurioje mokėsi ne tik bajorų, bet ir valstiečių vaikai – 1781 m. joje mokėsi 20 valstiečių, 4 miestelėnų ir 8 bajorų vaikai. Išlikęs mokyklos pastatas (1796 m.). XIX a. Troškūnai – miestelis, Vilkmergės apskritis Troškūnų valsčiaus centras.
1920 m. lapkričio 22 d. kovoje su okupacinėmis lenkų pajėgomis (kavalerija) Troškūnuose žuvo šauliai Jonas Budrevičius (1900–1920), Petras Liktoras (1903–1920), Antanas Miškeliūnas (1901–1920), Petras Tunkevičius (1902–1920), Antanas Žarskus (1895–1920). 1941 m. įkurta biblioteka.
Po karo, Sovietų okupacijos metu Troškūnų apylinkėse veikė Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai.
1956 m. gruodžio 28 d. Troškūnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė Troškūnų profesinė technikos mokykla, buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, netoliese veikė ir K. Štaro kolūkis.
2003 m. patvirtintas Troškūnų herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.