Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Kretingos miesto seniūnija » Kretinga (2012)      

Apie miestą

Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Kretingos rajono savivaldybės, kaimiškosios seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras, Kretingos miesto seniūnija. Vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, urbanistikos paminklas. Yra Kretingos geležinkelio stotis, paštas (LT-97001).
== Etimologija ==
Kazimieras Būga ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas – tai kret- šaknis ir -inga priesaga (būdinga kuršių žemėms). Šaknis kret- gali būti siejama su žodžiu kretėti – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę. Liaudies etimologija pasakoja, kad kratyti mena laikus, kai nebuvo gerų kelių ir pro miestą važiuoti buvo galima tik per akmenis.
Kitas lietuvių kalbininkas Antanas Salys, remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be g raidės (Cretyn, Creten, Kretine ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo Kretenė, kuri kilusi nuo asmenvardžio Kretas ar Kreta. Tai jis aiškino gyvenviečių vardų istorinės raidos analogijomis su Palanga, Būtinge.
Kretingos vardo formos be g raidės rašytos tik vokiečių, o nuo XVI a. slaviškai randamos beveik vien tik formos su g raide. Tai gali būti aiškinama tuo, kad tarp į Pabaltįjį atsikėlusių vokiečių vyravo vokiečių žemaičių tarmė, kurioje XIV–XV amžiuje g ir j buvo susipainiojusios ir keisdavo viena kitą. Todėl ir Kretingos forma galėjo pavirsti Kretinje ar Kretene. Priesaga -ing- aiškiai atsirado XVI a. pabaigoje, kai susiformavo kretingiškių tarmė.
Dar vieną vardo aiškinimą pateikia legenda, kuri byloja, kad Kretingą įkūręs gotų karalius Armonas, atkeliavęs IV a. nuo Skandinavijos ir pastatęs čia pilį. Jis buvo kilęs iš Grutingų giminės – miesto vardas būtent ir galėjęs susidaryti iš šios giminės vardo.
1609 m. LDK etmonas ir Žemaitijos seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius miesteliui suteikdamas Magdeburgo teisę jį pavadino savo garbei, tačiau pavadinimas Karolštatas (vok. Karolstadt – „Karolio miestas“) neprigijo.
== Geografija ==
Kretinga įsikūrusi Pajūrio žemumoje, per miestą iš šiaurės į pietus vingiuoja Akmena, dalijanti miestą į dvi dalis, kurias jungia 4 tiltai. Miesto centrą nuo šiaurinės dalies skiria Pastaunyko (Šv. Antano) upelis, kurį užtvenkus susiformavo tvenkiniai. Prateka Akmenos intakai Dopultis ir Jaurykla, gausu nedidelių tvenkinėlių. Per Dopultį pastatytas Kretingos grafo Tiškevičiaus tiltas. Didesnioji miesto dalis išsidėsčiusi rytiniame Akmenos krante. Čia yra savivaldybė, miesto aikštė, Kretingos rajono kultūros centras. Šiauriniame pakraštyje yra Tiškevičių dvaro rūmai (juose veikia Kretingos muziejus su Žiemos sodu ir parkas), rajono ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras. Vakariniame Akmenos krante yra pramonės įmonės, eina geležinkelis Šiauliai–Klaipėda. Kretingos–Skuodo geležinkelis nuo 2009 m. nenaudojamas.
Pietiniai miesto rajonai – Bajorai ir Penkininkai.
== Istorija ==
Miesto šiauriniame pakraštyje yra Kretingos kapinynas. Kretinga (Cretyn) pirmąkart paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte, kaip svarbi kuršių gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Pagal dalybų aktą, 1253 m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas. Po Durbės mūšio 1260 m. Kretingos pilis sukilo prieš Livonijos ordiną. 1263 m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė Klaipėdos pilies komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams). Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino.
Nuo XV a. žinomas Kretingos dvaras, kuris priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms. Apie 1532 m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Žygimantui Senajam ir tapo karališkąja valda. 1572 m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius. Jo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius kaimo kapinėse 1602 m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė bernardinų vienuoliją. Vienuoliams bernardinams 1605–1610 m. pastatė vienuolyno rūmus, o 1610–1617 m. – mūrinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui 1609 m. sausio 23 d. suteikė Magdeburgo teisę (pavadindamas savo garbei Karolštatu – Karolstadt). 1611 m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. 1621 m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos Jono Stanislovo Sapiegos ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko Sapiegoms. Per karą su Švedija 1656 m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą. 1745 m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko Masalskiams.
1778 m. Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių. 1795 m. Kretingą pradėjo valdyti grafas Vincentas Gavelas Potockis, kuris 1806 m. dvarą pardavė kunigaikščiui Platonui Zubovui. Iš Zubovų jį 1874 m. nupirko grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją.
XVII a. pradžioje statant Kretingos miestą (buv. Karolštatą), nuo turgavietės link Akmenos upės slėnio salos ir brastos buvo nutiesta magistralinė gatvė. Ji iš pradžių vadinta Vokiečių, vėliau – Palangos, Vandens, Pakalnės, o paskutinius 90 metų – Birutės gatve. Čia per upę buvo statomi ir perstatomi mediniai tiltai. 1828 m. pagrindinėje gatvėje, jungusioje miestą su keliais, vedančiais į užmiestį, link Klaipėdos ir Šventosios uostų, pastatytas metalinis Birutės gatvės tiltas.
Prieš 1808 m. įsteigta Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia. 1831 m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. XIX a. – XX a. pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami Rusijos imperijos valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir 1831 m. sukilimo rėmėjų, vėliau – lietuvių spaudos draudimo priešininkų). 1854 ir 1908 m. Kretinga degė, 1889 m. sudegė. XIX a. Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. XIX a. pabaigoje ji buvo privatus miestelis Telšių apskrityje.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą – A. Kairys, M. Kėkštys. 1892 m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis Bajorai – Priekulė (Latvija), 1924–1932 m. – geležinkelis Kretinga – Kužiai. XX a. pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė. 1910 m. įsteigta vilnų karšykla, 1919 m. – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis (1921 m. šios įmonės sudegė), 1921 m. – aliejinė. 1925 m. įkurtas vilnų audinių fabrikas „Laisvė“.
1915–1918 m. ir 1919–1950 m. Kretinga buvo apskrities centras. 1934–1940 m. leistas žurnalas „Pranciškonų pasaulis“. 1941 m. birželio mėn., 1947–1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 211 Kretingos gyventojų. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. 1941 m. birželio 25 d. Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų, daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti 1941 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Pryšmančių dvare įkurtame gete. Po Antrojo pasaulinio karo Kretingos apylinkėse veikė Kardo rinktinės partizanai.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1946 m. sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas, vėliau jame įsikūrė kraštotyros muziejus, vienuolynas atkurtas 1991 m.). 1950–1995 m. Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1995 m. yra Kretingos rajono savivaldybės centras, yra Mažesniųjų Brolių Ordino Šv. Kazimiero provincijos kurija.
1993 m. patvirtintas dabartinis Kretingos herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.