Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Tauragės rajono savivaldybė » Batakių seniūnija » Batakiai (2017)      

Apie miestelį

Batakiai – miestelis Tauragės rajono savivaldybėje, į rytus nuo kelio Ryga–Tilžė, 6 km į pietvakarius nuo Skaudvilės. Urbanistikos paminklas. Batakių seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė katalikų Batakių Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1991 m. ir Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1885 m., veikia Batakių vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-73032).
Batakių senosios dalies, susiformavusios iki XVI a. pabaigoje, planas linijinis, savaimingos raidos. Centrinėje dalyje, rekonstruotoje per Valakų reformą 1558–1560 m., yra stačiakampio plano elementų: keturkampė aikštė dviejų vingiuotų gatvių sankryžoje ir stačiakampio plano kvartalas. Gatvės išsidėsčiusios kalvotoje ir raižytoje vietovėje. Batakių senojoje dalyje išliko daugiausia XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės vienaukščių medinių pastatų, gausu želdynų.
== Etimologija ==
Vietovardžio kilmė aiški: jis yra susidaręs iš asmenvardžio – pavardės Batakis (asmenvardinis vietovardis). Tai iš dalies patvirtina ir aplinkybė, kad būta vietovės savininko pavarde Botockis (suslavinta Batakio forma).
== Geografija ==
Batakiai išsidėstę Šešuvies dešiniojo intako Ančios dešiniajame krante. Už 2 km į pietus yra geležinkelio stotis ir geležinkelio stoties gyvenvietė.
== Istorija ==
Ant upės kranto stūkso archeologinis paminklas Batakių piliakalnis, vietinių gyventojų vadinamas Pilaite. Kai kurių istorikų nuomone, Batakiai įsikūrė vietoje XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje minimo Aukaimio, kurį Vokiečių ordinas daug kartų puolė, niokojo, o 1305 m. visiškai sunaikino.
Istoriniuose šaltiniuose Batakiai paminėti 1448 m., kai Ldk Kazimieras Batakių dvarą atidavė Žemaičių seniūnui Jonui Kęsgailai. 1509 m. pastatyta bažnyčia, kurios fundatorius buvo Žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila, užrašęs 10 valstiečių šeimų ir dešimtinę iš Batakių dvaro. 1766 m. perstatyta medinė barokinė bažnyčia, kuri 1971 m. sudegė, 1989 m. prie išlikusios varpinės pristatyta nauja Batakių Šv. Onos bažnyčia.
Batakiai pažymėti 1526 m. B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje. 1528 m. minimas Batakių valsčius, miestelis. 1529–1567 m. Batakiai minimi neprivilegijuotųjų miestų sąraše. Nuo 1544 m. miestelis buvo didžiojo kunigaikščio valda. Nuo 1558 m. rengti turgūs. 1618 m., 1663 m., 1724 m. ir 1757 m. Batakiams suteiktos prekybinės privilegijos. Kalno gatvėje buvo LDK bajoro Miniato dvaras (jo vaikaičiai: Lionginas, Marija, Petras, Elena, dar vienos mergaitės vardas nežinomas).[reikalingas šaltinis]
1648 m. minima parapinė mokykla. 1866 m. įsteigta pradžios mokykla, 1941–1944 m. šešių skyrių mokykla, 1944–1949 m. progimnazija, 1949–1956 m. septynmetė mokykla, nuo 1956 m. Batakių vidurinė mokykla.
XVIII a. pabaigoje miestelis sunyko. XIX a. jis buvo Raseinių apskrities Batakių valsčiaus centras.
Per I pasaulinį karą nutiesus geležinkelį Radviliškis–Tilžė susikūrė Batakių geležinkelio stotis gyvenvietė, Batakiai liko atokiau nuo geležinkelio.
Per 1941–1944 m. Vokietijos okupaciją nužudyta keliasdešimt žydų. 1947 m. balandžio 12 d. MVD kareiviai prie Batakių apsupo Lietuvos partizanų Jungtinės Kęstučio apygardos štabo bunkerį. Apygardos vadas J. Kasperavičius (slap. Visvydas) ir jo adjutantas A. Biliūnas (Džiugas) atsisakė pasiduoti, sudegino štabo dokumentus ir susisprogdino. 1993 m. jų žūties vietoje pastatytas paminklas. Tais pačiais 1947 m. Kęstučio apygardos partizanai du kartus puolė miestelį, buvo užėmę MGB būstinę, išlaisvino kalinius. 1950–1995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė ir tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1954 m. pastatyti kultūros namai.
2006 m. patvirtintas Batakių herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.