Viduklė – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, prie Žemaičių plento, 3 km šiauriau magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Ataugos, Centro ir Žemaičio). Stovi medinė Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1806 m.; daug vertingų dailės kūrinių nuo XVII a.), šventoriaus vartai (architektūros paminklas), varpinė, Viduklės Jėzaus Nazariečio koplyčia, prie bažnyčios stovi paminklas Brėmeno muzikantams. Išlikusi senoji klebonija (XIX a. pabaiga; kultūros vertybė, u. k. 2226). Veikia S. Stanevičiaus gimnazija, Raseinių meno mokyklos skyrius, biblioteka, mokykla-darželis, paštas (LT-60037). Yra kapinės.
== Etimologija ==
Miestelio vardas kildinamas nuo žodžio vidukelė arba vidùklis („vidurys, vidurkis“).. Manoma, kad per šią vietovę ėjo keletas kelių, o jų sankryžoje įsikūrusi gyvenvietė davė pradžią Viduklės miesteliui.
== Geografija ==
Pro miestelį teka Apusinas. Kiek toliau nuo miestelio yra Viduklės gel. stoties gyvenvietė, smėlio telkinys.
== Istorija ==
Vietovė istoriniuose šaltiniuose minima 1253 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose XIV a. minima kaip Wedükkelen.
Lenkų istorikas Janas Dlugošas savo kronikoje „Garbingos Lenkijos karalystės metraščiai arba kronikos“ (Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae 1455–1480) mini Prūsijos magistro Teodoro iš Altenburgo 1307 m. žygį pulti Veliuonos pilį, po kurio jis pasiuntė į naują žygį Prūsijos maršalą Henriką, kuris nusiaubė ir apiplėšė Viduklės (Wyedukki) pavietą ir su grobiu grįžo atgal į Prūsiją (Joannis Dlugossii Senioris Canonici Cracoviensis Opera omnia = Jana Długosza kanonika krakowskiego dzieła wszystkie. T. 12, Historiae Polonicae libri XII. T. 3 p.37, Krokuva 1876)
1416 m. pastatyta pirmoji Viduklės bažnyčia (viena pirmųjų Žemaitijoje). XVI a. Viduklės klebonas buvo Žemaičių vyskupas. Apie 1520 m. miestelį aplankė imperatoriaus Maksimilijono I diplomatas Z. Herberšteinas, aprašęs buitį taip:
1526 m. pradedamas minėti miestelis, priklausęs Medininkų (Varnių) vyskupams. Viduklė smarkiai nukentėjo per XVII a. vidurio karus ir marą. 1667 m. minimas Viduklės pavietas. XIX a. miestelis buvo valsčiaus centras, priklausė Raseinių apskričiai.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1966 m. atidaryta viena žymiausių Lietuvoje koldūnų valgykla.
2003 m. patvirtintas Viduklės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Kačėnai (2021, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Naujoji Ūta (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Bernotai (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Kairiškiai (2017, Akmenės rajono savivaldybė)
Šiluva (2012, Raseinių rajono savivaldybė)
Ąžuolija (2023, Utenos rajono savivaldybė)
Deltuva (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Kuosėnai (2024, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Pašaltuonys III (2019, Raseinių rajono savivaldybė)
Žarėnai (2022, Šiaulių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Kazitiškis nuo priešgaisrinio bokšto
Kuktiškių apylinkės nuo vandens bokšto
Kupiškis nuo vandens bokšto
Smalvos nuo vandens bokšto žiemą
Mindūnai nuo vandens bokšto
Rubikių ežeras nuo apžvalgos bokšto
Kernavės apylinkės (Pogulianka) nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Štadvilių apylinkės nuo sandėlių
Avižieniai nuo vandens bokšto
Linkmenys nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
4718 (Semeliškės-Jagelonys-Mūro Strėvininkai-Žiežmariai)
1106 (Santaika–Krokialaukis–Verebiejai)
3504 (Ariogala-Betygala-Šiluva)
5308 (Dusetos-Antazavė-Kumpuoliai)
187 (Gižai-Pilviškiai)
2704 (Seda-Barstyčiai-Salantai)
2520 (Baltašiškė-Mizarai-Gerdašiai)
2521 (Stračiūnai-Ricieliai-Gailiūnai)
4429 (Vosiūnai-Rakauskai-Salomenka)
2007 (Akademija-Šlapaberžė-Berželė)