Alovė – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 3 km į pietryčius nuo kelių 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus ir 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė sankryžos. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Alovės Švč. Trejybės bažnyčia (perstatyta 1802 m.), Alovės dvaras, veikia Alovės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-64005).
== Etimologija ==
Manoma, kad Alovė – vandenvardinis vietovardis, kadangi gyvenvietei pavadinimą suteikė čia pratekantis Alovės upelis arba greta telkšantis Alovės ežeras. Dabartinė gyvenvietė įkurta 1970 m. susijungus Alovės miesteliui, Raudonosios Alovės ir Baltosios Alovės (arba tiesiog Alovės) kaimams. Šie kaimai nuo XIX a. taip vadinosi pagal dviejų skirtingų dvarininkų palivarkus – vieno trobesiai buvo baltos spalvos, kito (ant ežero kranto) – raudonos. Dabar telikusios palivarkų sienos.
Miestelio vardas daug kartų keitėsi: 1692 m. minima Holawa, XIX a. pradžioje Olawa, 1869–1914 m. Aleksandrava, 1911–1917 m. Alavė, nuo 1920 m. Alovė.
== Geografija ==
Pietuose telkšo Alovės ežeras, iš kurio ištekantis Alovės upelis (dešinysis Nemuno intakas) teka pro gyvenvietę. Anksčiau Alovę sudarė miestelis, Baltoji Alovė (arčiau kelio) ir Raudonoji Alovė (kitame ežero krante).
== Istorija ==
Vietovėje žmonių gyventa jau prieš 2000 metų.
Alovėje XV a. buvo įsikūrusi Ldk Alovės pilis ir Alovės dvaras, kuriame 1690 m. mirė iš Alovės kilęs Ldk kancleris Marcijonas Aleksandras Oginskis. 1697 m. čia jau buvo medinė bažnyčia. 1866 m. įsteigta pradinė mokykla. XIX a. Alovėje buvo kelios gyvenvietės – kaimas, palivarkas, bajorkaimis. Trakų apskrities Aleksandravos valsčiaus centras. Po 1863 m. vietovė pervadinta Aleksandrava.
XX a. tarpukariu buvo policijos nuovada, kurios viršininku dirbo Vincas Černiauskas gimęs 1896 m., kuris 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas ir išvežtas į Sibirą. Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinės partizanai.
Sovietmečiu buvo Alovės kolūkio centrinė gyvenvietė. 1955 m. prie buvusių dvaro rūmų rastas Alovės lobis. 1970 m. rugsėjo 30 d. Alovės miestelis sujungtas su Baltosios Alovės ir Raudonosios Alovės kaimais, o jungtinė gyvenvietė pavadinta Alovės kaimu – taip Alovė neteko miestelio statuso.
2008 m. patvirtintas Alovės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Kamajėliai (2023, Rokiškio rajono savivaldybė)
Niūronys (2017, Anykščių rajono savivaldybė)
Žuvininkai (2023, Šiaulių rajono savivaldybė)
Kalitonys (2021, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Pavirinčiai (2023, Anykščių rajono savivaldybė)
Johampolis (2013, Kelmės rajono savivaldybė)
Šiūlėnai (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Šašiai (2021, Radviliškio rajono savivaldybė)
Rudnia (2013, Varėnos rajono savivaldybė)
Patumšiai (2024, Telšių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Leipalingis nuo vandens bokšto
Birvėtos tvenkiniai nuo šėryklos
Karvys nuo vandens bokšto
Meteliai nuo apžvalgos bokšto žiemą
Panara nuo vandens bokšto
Žiežmarių apylinkės (Triliškės) nuo priešgaisrinio bokšto
Salakas nuo vandens bokšto žiemą
Panorama nuo Lajų tako apžvalgos bokšto
Vaidlėnų tvenkinio panorama
Kauno senamiestis nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės
Atsitiktiniai kelių turai
4804 (Vepriai-Deltuva-Tatkūnai)
2616 (Kalvarija-Sangrūda-Mockai)
199 (Tauragė-Žygaičiai-Vainutas)
4508 (Batakių g. st.-Traklaukis)
2904 (Linkuva-Joniškėlis-Pumpėnai)
167 (Smiltynė-Nida)
184 (Kiduliai-Ramoniškiai)
173 (Molėtai-Pabradė)
1415 (Ceikiniai-Velykamiškis-Šventa)
3905 (Eišiškės-Kalesninkai-Pajuodupis)