Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Neringos savivaldybė » Pervalka (2013)      

Apie miesto dalį

Apie gyvenvietę prie Nemuno, netoli Druskininkų, dabartinėje Baltarusijoje žr. Pervalkas.
Pervalka – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje. Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių ragas, pietinis – Pervalkos ragas. Į gyvenvietę veda 2211 Privažiuojamasis kelias prie Pervalkos nuo kelio 167 Smiltynė–Nida .
Išlikę XIX–XX a. sandūros pastatų, yra valčių prieplauka, pažintinis takas į mirusias kopas, pro gyvenvietę nutiestas Neringos dviračių takas (taku į Nidą 12 km). Netoli į šiaurę nuo Pervalkos driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos. Ties Arklių ragu pastatytas Pervalkos švyturys. Ant Skirpsto kalno, už 100 m į šiaurę nuo gyvenvietės privažiuojamojo kelio stovi paminklas Liudvikui Rėzai (1975 m.; skulptorius – liaudies meistras Eduardas Jonušas). Pietinėje gyvenvietės dalyje yra senosios kapinės. Dauguma senųjų Pervalkos pastatų stovi abipus pagrindinės gatvės, einančios Kuršių marių pakrante. Išlikę medinių vienaukščių XX a. 1 pusės žvejų gyvenamųjų namų su dvišlaičiais čerpių, nendrių stogais (kai kurie jų XX a. 2 pusėje rekonstruoti arba restauruoti). XX a. 2 pusėje pastatyta poilsio namų pagal architektų P. Grecevičiaus, V. Guogio, V. Makaraičio, V. Stausko, A. Zavišos projektus. Yra 2 nedidelės prieplaukos ir molas.
== Etimologija ==
Spėjama, kad gyvenvietė taip pavadinta dėl to, kad naujiesiems gyventojams ją įkuriant reikėjo pervilkti iš Naujųjų Naglių kaimo – kaimo gyventojai išsikėlė piečiau Arklių rago, išardydami trobas ir sienojus vilkte pervilkdami.
Kita kilmės versija – nuo žodžio „pervalkas“, reiškiančio sausumą tarp dviejų vandenų, per kurią velkami laivai. Būtent taip, keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai vilkdavo savo laivus nuo jūros prie marių ir atvirkščiai.
== Istorija ==
Iki XIX a. pradžios Pervalkos rago pietiniame krante, prie Karvaičių įlankos buvo Karvaičiai – kaimas, vėliau užpustytas smėlio.
1836–1843 m. Pervalkos gyvenvietę (tarp Žirgų ir Pervalkos rago) įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai. XIX a. viduryje čia buvo 5 sodybos ir 45 gyventojai, kurie daugiausia vertėsi žvejyba. 1871 m. buvo 11 namų, juose gyvenantys žvejai žuvis kitame marių krante keisdavo į būtiniausias prekes. 1880–1881 m. ir naujoje vietoje pradėjus pulti smėliui, jie persikėlė apie 1,5 km šiauriau. Apie 1895 m. pradėta želdinti kopas. 1901 m. Pervalkoje įsteigta mokykla ir pastatytas Pervalkos švyturys.
1933 m. Pervalka tapo kurortu, atsirado naujų pastatų, žvejų uostelis, veikė karčema ir parduotuvė. 1945 m. iš esmės visi gyventojai pasitraukė su Vokietijos kariuomene.
1961 m. Pervalka prijungta prie Neringos miesto. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio Pervalka plėtėsi kaip kurortas, pastatyti poilsio namai suardė žvejų kaimelio vaizdą.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.