1.     

Panoramos.Vietovės.Lt - privataus asmens nuo 2014 metų kaupiama panoraminių nuotraukų nuo aukštų Lietuvos pastatų ir vietų kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Lietuvos panoramos » Molėtų rajono savivaldybė » Skudutiškio apylinkės nuo vandens bokšto žiemą (2015) (Aurimas) (Parsisiųsti)

Nuotraukos adresas

Vietovės.Lt puslapio adresas

Youtube filmuko nuoroda


Apie vietovę

Skudutiškis – kaimas Molėtų rajono savivaldybės šiaurėje, prie Skudutės upelio. Seniūnaitijos centras. Stovi Skudutiškio Švč. Trejybės bažnyčia, yra Skudutiškio pagrindinė mokykla (uždaryta), biblioteka, paštas (LT-33040), vienas dailės paminklas (bažnyčioje), ryšių skyrius.
Skudutiškio šventvietė sutraukia daug piligrimų iš visos Lietuvos. Ši tadicija dėl svarbos Lietuvos kultūroje 2019 m. buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
== Etimologija ==
Skudutiškis yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Skudutės upelio – šiuo vardu dar vadinama Juodiša.
== Geografija ==
Prie kaimo, Balčio ir Juodžio ežerų pakrantėje, buvo 20 pilkapių su akmenų vainikais. Stūkso 4 Skudutiškio akmenys (su įvairiais ženklais) Skudutės dešiniajame krante, greta atsiveria šventu laikomas Skudutiškio šaltinis. Greta jo tikintieji įrengė 1997 m. „Kristaus ir Švč. Mergelės apsireiškimo“ koplyčią.
== Istorija ==
Skudutiškis pirmąkart minimas Lietuvos Metrikoje 1492 m., buvo privatus Skudutiškio dvaras, kurio savininkai keitėsi. 1505–1554 m. viena iš Radvilų valdų. XVII–XVIII a. dalį Skudutiškio valdė bajorai Šunkai. XVII a. Skudutiškis priklausė Alantos parapijai. Per 1710 m. marą išgarsėjo stebuklingas Skudutiškio Švč. Marijos Sopulingosios paveikslas, buvęs koplyčioje. Vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio komisija tyrė to paveikslo bylą. 1787 m. Albrechtas ir Jokūbas Šunkai pardavė Skudutiškio dvarą Bronišams.
XVIII a. pradžioje aplinkiniai dvarininkai pastatė naują koplyčią ir aprūpino ją reikmenimis. Tuo metu Skudutiškis su aplinkiniais kaimais buvo priskirtas Molėtų parapijai. XVIII–XX a. pradžioje Skudutiškio bažnyčia – Molėtų filija.
XVIII a. – XIX a. pabaigoje Skudutiškyje buvo du dvarai: Kurmino ir Bronišo. Skudutiškio dvarininkas Kurminas dalyvavo 1831 m. sukilime: telkė valstiečius Skudutiškio, Pakalnių, Skiemonių apylinkėse, Atvykus M. Lisieckiui ir F. Grotovskiui nesėkmingai iš pietų puolė Uteną. Kurmino būrys apsistojo miškuose prieš Šventosios, kur vėliau susijungė su kitų sukilėlių būriais. Kurminai Skudutiškio dvarą išlaikė iki pirmosios bolševikų okupacijos. 1864 m. tas dvaras turėjo 475 dešimtines žemės, jam priklausė dalis Skudutiškio miestelio, Ančėnai, Keriobliškis, Baltišius, Kampai. 1928 m. Kurminas padovanojo Suginčių bažnyčiai 7 ha žemės sklypą Skudutiškio miestelyje.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.

Atsitiktinės panoramos

Samanių apylinkės nuo vandens bokšto

Čiužiakampis nuo vandens bokšto

Jašiūnų apylinkės (Geložė) nuo vandens bokšto

Linkmenų apylinkės nuo vandens bokšto

Naujausios panoramos

Panorama nuo Pagramančio piliakalnio

Avilių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą

Dreverna nuo apžvalgos bokšto

Gruožninkų apylinkės nuo bokštelio žiemą


Atsitiktiniai kelių turai

2514 (Verstaminai-Babrauninkai)
3408 (Radviliškis-Voskoniai-Stačiūnai)
2319 (Mončiai-Plokščiai-Mažonai)
1211 (Viešintos–Papiliai–Pelyšėlės)
1014 (Alkiškiai–Menčiai–Pakalniškiai)
4532 (Griežpelkiai I-Vilkyškiai)
5338 (Tiryliai-Šukiškės-Nadūnai)
5110 (Vilkaviškis-Suvalkai-Gižai)
3706 (Ylakiai-Raudoniai-Barstyčiai)
4812 (Želva-Tolučiai-Kiaukliai)