
Apie vietovę
Lavoriškės – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, prie kelio 103 Vilnius–Polockas , 24 km į rytus nuo Vilniaus centro, 8 km nuo sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, Lavoriškių seniūnaitija. Stovi Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1906 m.), vidurinė ir pagrindinė mokyklos, biblioteka, paštas (LT-15032). Rytuose prie Lavoriškių yra sienos su Baltarusija perėjimo punktas (Lavoriškės-Kotlovka), pro kurį gali vykti visų rūšių transporto priemonės ir kelionės dokumentus turintys visų valstybių piliečiai.
== Geografija ==
Į šiaurę nuo kaimo plyti Lavoriškių giria, į šiaurės rytus yra Baravykinės kraštovaizdžio draustinis, į šiaurės vakarus – Vilnios hidrografinis draustinis.
== Istorija ==
Kaimo pietvakarinėje dalyje yra Lavoriškių piliakalnis. 1523 m. minimas Lavoriškių kaimas ir valsčius. XVI–XVII a. čia, pasitelkus Vilnios vandens energiją, buvo lydoma geležis. Per Lavoriškes ėjo Stepono Batoro traktas. XVII a. veikė popieriaus fabrikas. XVII a. pradžioje Lavoriškės tapo miesteliu (nuo 1959 m. – kaimas). 1642 m. pastatyta medinė bažnyčia, kuri per Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą sudegė. 1775 m. Vilniaus vyskupo rūpesčiu bažnyčia perstatyta. 1899–1906 m. pastatyta mūrinė Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, 1927 m. ji konsekruota; bažnyčioje išliko XVIII a. – XIX a. paveikslų, Slucko juostos dalis, žalvarinis varpas, išlietas 1774 m.
1655 m. Lavoriškės buvo sudegintos. XVIII a. pabaigoje veikė pradinė mokykla. 1863 m. rugpjūčio 28 d. prie Lavoriškių kovėsi Gustavo Čechovičiaus ir Karolio Jasevičiaus vadovaujami sukilėlių būriai. XIX a. Lavoriškės – Vilniaus apskrities miestelis, seniūnijos centras Mickūnų valsčiuje.
1919 m. Lavoriškėse pradėjo veikti lenkiška keturmetė mokykla. Joje dirbo mokytoja A. Glinska. 1937 m. I Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio garbei Vilniaus rajone pastatyta 100 mokyklų, tarp jų ir Lavoriškių vidurinė.
1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1991 m. sausio 27 d. sovietų armija užpuolė ir sunaikino Lavoriškių pasienio postą. 2018 m. patvirtintas Lavoriškių herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Atsitiktiniai vietovių turai
Dėdeliškės (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Dacijonai (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Klausgalvai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Kantališkiai (2020, Marijampolės savivaldybė)
Šniukštai (2012, Zarasų rajono savivaldybė)
Milžinai (2024, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Paisetė I (2023, Utenos rajono savivaldybė)
Viškonys (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Ramučiai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Kalnėnai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai kelių turai
3117 (Tetervinai-Žilpamūšis)
1917 (Daučioniai-Lazduoniai-Eikščiai)
1812 (Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės)
147 (Tauragė-Pašventys)
2219 (Kretingalė-Plikiai-Smilgynai)
3629 (Pagrundžiai-Bajoriškiai-Robliai)
1310 (Nemunėlio Radviliškis-Pučiakalnė-Juozeliškiai)
3610 (Lukšiai-Kalbutiškės-Dusetos)
1906 (Aukštutiniai Kaniūkai-Babtai-Labūnava-Kėdainiai)
1608 (Skaistgirys-Jurdaičiai-Jankūnai)