1.     

Panoramos.Vietovės.Lt - privataus asmens nuo 2014 metų kaupiama panoraminių nuotraukų nuo aukštų Lietuvos pastatų ir vietų kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Lietuvos panoramos » Kupiškio rajono savivaldybė » Alizava nuo vandens bokšto (2008) (Donatas) (Parsisiųsti)

Nuotraukos adresas

Vietovės.Lt puslapio adresas



Apie vietovę

Alizava – miestelis Kupiškio rajono savivaldybėje, į pietvakarius nuo Pandėlio, Pyvesos dešiniajame krante, prie kelių Kupiškis–Kupreliškis ir Pandėlys–Salamiestis sankryžos. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Alizavos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, yra laisvalaikio centras, biblioteka, Alizavos pagrindinė mokykla, paštas (LT-40043). Gamtos paveldo objektas – Alizavos ąžuolas.
== Etimologija ==
Vietovardis Alizava kilęs iš asmenvardžio Aloyzas (Alizas, Alyzas, Alojyzas). Iki XVIII a. pabaigos gyvenvietė vadinta Pakape, greičiausiai dėl to, jog buvo tik kapinės ir smuklė. 1794 m. dvarininkas Antanas Koscialkovskis čia pastatydino bažnyčią ir savo sūnaus Aloyzo garbei pavadino Alizava (dvarininkinis vietovardis).
== Istorija ==
Nuo XVI a. apylinkės priklausė Zasinyčių dvaro valdoms, o miestelis kilo iš Kalkėnų (dar Kalkelio, Kalkiemio ar Kalnakiemio) kaimelio, minimo nuo 1690 m. 1793–1794 m. vietinis dvarininkas Antanas Koscialkovskis savo lėšomis pastatydino medinę bažnyčią, o kuriamą bažnytkaimį pavadino sūnaus Aloyzo garbei. 1894 m. nukentėjo nuo gaisro. XIX a. pabaigoje gyvenvietė iš pradžių minima kaip kaimas Vilkmergės apskrityje Kupiškio parapijoje, vėliau – kaip miestelis Panevėžio apskrities Čypėnų valsčiuje.
1910–1949 m. veikė pradžios mokykla, 1950–1957 m. septynmetė mokykla. 1926 m. tapo parapijos centru.
1941 m. Birželio sukilimo metu susikūrė partizanų būrys, veikęs iki 1951 m. Pirmieji kolūkiai („Aušra“, „Raudonasis švyturys“, „Rytojus“) Alizavoje ir apylinkėse įkurti 1949 m. Jau kitais metais visi sujungti į Alizavos kolūkį. 1981 m. prijungtas „Naujo gyvenimo kolūkis“. Egzistavo iki 1991 m., buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.

Atsitiktinės panoramos

Panorama nuo Gedimino kalno bokšto

Tolučiai nuo vandens bokšto

Tolkūnai nuo vandens bokšto

Degučiai nuo vandens bokšto

Naujausios panoramos

Panorama nuo Pagramančio piliakalnio

Avilių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą

Dreverna nuo apžvalgos bokšto

Gruožninkų apylinkės nuo bokštelio žiemą


Atsitiktiniai kelių turai

1408 (Mikalavas-Paringys-Bernotai-Gilūtos)
5306 (Zarasai-Kopūstinė-Turniškė-Salakas)
3617 (Pandėlys-Aukštadvaris-Kvetkai)
3904 (Dieveniškės-Ureliai-Šilinės miškas*)
203 (Kuršėnų aplinkkelis)
128 (Valkininkų GS-Daugai-Alytus)
3817 (Išdagai-Naudžiai-Valakbūdis)
5119 (Teiberiai-Didvyžiai)
2105 (Tytuvėnai-Pakapė-Šiauliai)
1806 (Žiežmariai-Kruonis)