Gyvenvietės informacija

Vilkija

Vilkijos seniūnija

Kauno rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 1762

Apie miestą

Vilkija – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , dešiniajame Nemuno krante. Vilkijos seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi neogotikinė Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1908 m.), veikia Vilkijos gimnazija, Kauno rajono meno mokyklos skyrius, biblioteka, aukštesnioji liaudies amatų mokykla, Vilkijos žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė. Miesto kapinėse yra paminklas rezistentams. Senosiose kapinėse yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai (architektūros paminklai) koplytstulpiai, knygnešių daraktorių kapas. Išliko namas, kuriame 1862–1864 m. gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (klebonijos pastate; rengiamos parodos, organizuojamos ekskursijos po apylinkes). Yra žydų kapinės. Stovi Šv. Juozapo koplytstulpis (pastatytas 1992 m. minint 200-ąsias metines, kai Vilkijai suteikta Magdeburgo teisė), Šv. Florijono paminklas (pastatytas 1999 m.), nugriautos Vilkijos sinagogos atminimo paminklas (pastatytas 2014 m.).
== Etimologija ==
Vilkijos vardas radosi iš bendrinio žodžio vilkija („vilkų gauja“) – matyt, taip vadintos vietos, kuriose būta daug vilkų. Pasakojama, kad Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja.
== Geografija ==
Vilkija – savitas kalvų miestas, išsidėstęs Vilkijos kalvagūbryje (80–90 m virš jūros lygio). Ji įsikūrusi aukštutinėje ir žemutinėje terasoje, stataus šlaito suformuotame slėnyje. Miestas yra dešiniajame Nemuno krante, į kairįjį krantą plukdo vienintelis Lietuvoje motorinis keltas „Vilkynė“.
== Istorija ==
Vilkija minima nuo 1364 m. (kaip Wilkenbethe, nors kai kurie šaltiniai nurodo 1426 m.), 1369 m. sunaikinta Vilkijos pilis (arba Paštuvos pilis, dabartiniame Jaučakių kaime). 1430 m. rugsėjo 22 d. Vilkiją mini Ldk Vytautas laiške kryžiuočių magistrui P. Rusdorfui. 1450 m. Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Pro Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos keliai Vilnius-Karaliaučius, kas skatino gyvenvietės augimą.
Nuo 1512 m. minimas Vilkijos miestas (patekęs į 1529–1567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąrašą), vėliau miesto teises prarado. Čia buvo LDK Vilkijos dvaras, kurį 1549 m. Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei. 1792–1795 m. Vilkija vėl buvo miestas – 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą, bet tų metų viduryje, kai krašte įsigalėjo rusų palaikomi naujų miestų priešininkai, Vilkijos savivalda tikriausiai buvo uždaryta, nors Tado Kosciuškos sukilimo metu ji galėjo atgyti, kadangi 1794 m. minimi savivaldos pareigūnai. Miestelėnai su naująja Rusijos administracija dėl savivaldos teisių kovojo iki XIX a. 3-ojo dešimtmečio, bet jų neatgavo. XIX a. Vilkija – miestelis ir dvaras, Kauno apskrities Vilkijos valsčiaus centras.
1919 m. atidaryta pirmoji Vilkijos mokykla. 1938 m. Vilkijos gaisras nuniokojo daug medinių pastatų miestelio centre. 1939 m. įkurta biblioteka.
Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Maironio partizanų rinktinės partizanai. 1950 m. Vilkija susigrąžino miesto teises, trumpam buvo Vilkijos apskrities, o po to – Vilkijos rajono centru. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (žemės ūkio mechanizacija, vaisių ir daržovių auginimas), žvėrininkystės fermos prie miesto. Pastatytas kino teatras „Nemunas“, Tarybų rūmai, vidurinė mokykla.
1998 m. patvirtintas naujasis Vilkijos herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).