
Vilkaviškis – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 23 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės. Vilkaviškio rajono savivaldybės centras, Vilkaviškio miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos, vadinamos Šeimenos seniūnija, centras. Mieste yra Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra (pastatyta 1881 m. prie vietos, kur Šeimenon įteka Vilkauja), Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia, Vilkaviškio krašto muziejus, kultūros centras, paštas (LT-70001), savivaldybė, rajono ligoninė, Marijampolės miškų urėdijos Vilkaviškio girininkijos būstinė.
== Etimologija ==
Kalbininkas Aleksandras Vanagas manė, kad „miesto vardas yra priesagos -iškis vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Vilkauja. Pirmesnė miesto vardo lytis buvo Vilkaujiškis, vėliau virtusi patogesniu ištarti variantu Vilkaviškis“. Tokiu atveju tai vandenvardinis vietovardis.
Liaudies etimologija mena legendą, kad pati upė Vilkauja vardą gavusi nuo pelkėto miško, kadaise augusio jos krantuose – tame miške neva veisęsi daug vilkų.
== Geografija ==
Vilkaviškis įsikūręs tarp Šeimenos ir Vilkaujos upių santakos. Vakaruose už miesto telkšo Paežerių ežeras. Yra dvi stotys:
Vilkaviškio geležinkelio stotis yra Didžiųjų Šelvių kaime;
Autobusų stotis – Vytauto g. 103, Vilkaviškis.
Vilkaviškio pagrindiniai keliai:
Magistralinis kelias piečiau miesto:
A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas / E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas
Krašto keliai:
136 Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis į šiaurės rytus
138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai į šiaurės vakarus
185 Vilkaviškis–Gražiškiai į pietvakarius
Rajoniniai keliai:
5101 Rytinis privažiuojamasis kelias prie Vilkaviškio miesto
5106 Vilkaviškis–Bartninkai–Aistiškiai į pietus
5107 Vilkaviškis–Kalvarija į pietus
5110 Vilkaviškis–Suvalkai–Gižai į rytus
5111 Vilkaviškis–Alksnėnai į šiaurės rytus
Vilkaviškio tiltai:
Eucharistinio kongreso tiltas
Gedimino gatvės tiltas
Atstumai nuo kitų Lietuvos miestų keliais į Vilkaviškį: Alytus – 84 km, Kaunas – 73 km, Klaipėda – 224 km, Marijampolė – 23 km, Mažeikiai – 259 km, Palanga – 240 km, Panevėžys – 178 km, Šiauliai – 190 km, Tauragė – 114 km, Telšiai – 211 km, Utena – 209 km, Vilnius – 161 km.
== Istorija ==
Iki viduramžių pabaigos miesto apylinkės įėjo į jotvingių genties gyvenamos teritorijos ribas. Gyvenvietė kaip Prienų (Birštono) girios kaimelis XVI a. pradžioje įsikūrė prie Kauno-Prūsijos kelio. 1545 m. karalienė Bona Sforza skyrė stataus miško dalį žydų sinagogai statyti, o 1561 m. karalienė viename rašte, minėdama Paširvinčio (Alvito) parapijos ribas, kalba ir apie Vilkaviškį. Prienų seniūnas Steponas Pacas 1620 m. jame pastatydino pirmąją Vilkaviškio bažnyčią. 1660 m. Jonas Kazimieras suteikė Magdeburgo teises. 1623 m. balandžio 20 d. Zigmanto III Vazos konfirmacinėje privilegijoje sakoma, kad Vilkaviškio bažnyčią pastatė LDK raštininkas, Prienų ir Birštono valdytojas, Birštono girios administratorius Steponas Pacas su žmona Ona Rudaminaite netoli Prūsijos sienos prie kaimelio, vardu Vilkaviškis, kad plistų katalikų tikėjimas, nes ten dar buvo laikomasi pagoniškų papročių. Bažnyčios išlaikymui valdovas paskyrė Šelmų (Szelmy) kaimą su 10 valakų žemės, taip pat Mekšrinio ežerą, patvirtino sklypus bažnyčiai ir klebonijai, taip pat kasmet po 6 grašius iš kiekvienos sodybos. 1791 m. gruodžio 9 d. Stanislovas Augustas atnaujino miesto teises ir patvirtino herbą. 1812 m. birželio 21 d. Vilkaviškį užėmė Napoleono armija, birželio 21 d. Napoleonas Vilkaviškyje paskelbė atsišaukimą, kuriame pirmą kartą Rusiją pavadino priešu, t. y. faktiškai paskelbė karą (B. Dundulis).
=== Seniūnijos perleidimas ===
1633 m. birželio 18 d. Vladislovas IV leido Steponui Pacui perleisti Vilkaviškio seniūniją sūnui Kristupui (nors tada jis buvo 12 metų). 1655 m. spalio 13 d. Vilkaviškio girininkiją iš Magnuso de la Gardie visam laikui gavo Jonas Mieženskis (Mierzenski), Jonušo ir Boguslavo Radvilų šalininkas.
Kristupas Pacas buvo Jono Kazimiero šalininkas. 1656 m. rugpjūčio 16 d. tapo pakancleriu, 1658 m. kovo 2 d. kancleriu, buvo vienas iš taikos traktato, Olivoje pasirašyto su švedais 1660 m. gegužės 3 d., kūrėjų. Galimas daiktas, kad pasibaigus karui su švedais, norėdamas greičiau atkurti po karo sunykusį miestelį, Kristupas Pacas 1660 m. iš valdovo Jono Kazimiero išrūpino Magdeburgo teisių privilegiją.
1674 m. Vilkaviškio administratoriumi tapo Steponas Pranciškus Medekša. 1680 m. spalio 14 d. S. P. Medekša buvo įvestas į 4 namus Vilkaviškyje, pirktus iš įvairių asmenų. 1684 m. sausio 17 d. Vilkaviškio magistratas sutiko nesikišti į S. P. Medekšos sklypą Virbalio gatvėje. 1685 m. sausio 11 d. Jonas III Sobieskis, tarpininkaujant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui ir Vilkaviškio seniūnui Kristupui Pacui, patvirtino 4 namus su sklypais Kauno žemės teismo pateisėjui S. P. Medekšai ir juos išlaisvino nuo kariuomenės apsistojimo. Juose jam buvo leista laikyti neapmokestinamas smukles ir bravorus, statyboms ir kurui naudotis Vilkaviškio giria.
Tą pačią dieną tuometinio Vilkaviškio seniūnijos administratoriaus ir valdovo stalo dvaro Alytaus viceekonomo S. P. Medekšos buvo surašyti ir valsčiaus nuostatai, kuriuos jau po seniūno K. Paco mirties, 1685 m. vasario 14 d. patvirtino Jonas III Sobieskis. Deja, patys nuostatai į Lietuvos Metriką neįrašyti, yra tik tų nuostatų patvirtinimas. S. P. Medekšai buvo išduoti 4 išrašai, kurie netrukus, 1686 m. sausio 22 d., buvo įrašyti į Kauno žemės teismo knygas.
=== Žydai ===
1679 m. balandžio 7 d. Jonas III Sobieskis, Ponų Tarybai tarpininkaujant ir Vilkaviškio žydų vardu prašant atstovams Markui Hercikovičiui ir Bernotui Jakubovičiui, žydams išdavė privilegiją, kurioje sakoma, kad naujai apgyvendinamame (vadinasi, Vilkaviškiui neseniai buvo suteiktos miesto teisės) Kauno pavieto Vilkaviškio mieste, įkurtame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Paco jo tuo metu valdomoje Vilkaviškio seniūnijoje, yra apsigyvenę nemažai žydų, kurie vadovaujasi 1645 m. gruodžio 31 d. Vladislovo IV privilegija visiems LDK žydams bei Jono Kazimiero 1648 m. vasario 17 d. karūnavimo seime patvirtinta privilegija.
=== XIX–XX a. ===
XIX a. – XX a. miesto turgaus aikštė buvo apstatyta gausiausio Vilkaviškio miesto gyventojų sluoksnio – žydų (prekybininkų, amatininkų, bankininkų, pačių veikliausių miestiečių) – gyvenamaisiais namais, parduotuvėmis, šventyklomis, netoli aikštės stovėjo viena seniausių ir gražiausių Lietuvoje medinių sinagogų, statyta daugiau kaip prieš 400 metų. 1861 m. nutiestas geležinkelis Kaunas–Virbalis. XIX a. Vilkaviškyje kasmet vykdavo 5 dideli prekymečiai. Tuo metu miestas buvo apskrities centras Suvalkų gubernijoje.
1932 m. Vilkaviškiui suteiktos II eilės, 1935 m. – I eilės miesto teisės.
1940 m. birželio 15 d. okupavę Lietuvą rusai Vilkaviškyje nacionalizavo privačias ligonines, fabrikėlius, dirbtuves, knygynus ir kitas įmones. Uždarytas Vilkaviškio dvaras. Vilkaviškis, kaip pasienio miestas, buvo prikimštas rusų kariuomenės. 1941 m. birželio 13–15 d. gyvuliniuose vagonuose iš Vilkaviškio apskrities į Sibirą buvo išvežta 569 žmonės.
1941 m. birželio 22 d. 7 valandą ryte vokiečių kariuomenės lėktuvai bombardavo miestą. Apie 11 val. mieste pasirodė pirmieji vokiečių kariai. Jie užėmė įstaigas, į nelaisvę paėmė visus uniformuotus tarnautojus. 1944 m., traukiantis vokiečiams, Vilkaviškyje vyko nuožmūs mūšiai. Liepos 31 d. į miestą ėmė veržtis tarybiniai tankai. Miestas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, galiausiai rugpjūčio 2 d. į Vilkaviškį įžengė 3-ojo Baltarusijos fronto kariuomenė.
Karas kraupiai nusiaubė Vilkaviškį, miestas buvo virtęs griuvėsiais. Iki karo mieste buvo 800 namų, o 1944 metais buvo likę tik 48 nenukentėję pastatai. Po karo iš apskrities (vėliau – rajono) į tremtį buvo išvežta: 1948 m. – 1205, 1949 m. – 613, 1951 m. – 463 gyventojai.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Vilkaviškis tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyti siuvimo, konservų fabrikai, „Pasagos“ metalo dirbinių gamykla.
1996 m. patvirtintas dabartinis Vilkaviškio herbas.
== Architektūra ir kultūra ==
Paminklas Jonui Basanavičiui pastatytas centrinėje Vilkaviškio aikštėje 1996 m. Skulptorius – Antanas Žukauskas, architektas – Vytautas Balčiūnas. Dailės kritikų paminklas įvertintas kaip vienas labiausiai pavykusių šio dešimtmečio paminklinių darbų mūsų šalyje.
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra;
Vilkaviškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia;
V. Kudirkos paminklas pastatytas S.Nėries gatvėje šalia savivaldybės. Pastatytas 1998 m. Skulptorius tas pats, kaip ir Basanavičiaus paminklo – A. Žukauskas. Paminklas buvo pastatytas V.Kudirkos 100-tosioms mirties metinėms paminėti.
=== Viešbučiai ir kempingai ===
„Širvintos“ viešbutis – J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis
„Pušelė“, kempingas – Žirgėnų k., Vištyčio sen.
„Viktorija“, kempingas – Čižiškių k., Vištyčio sen.
=== Kavinės ir restoranai ===
Kavinė „Pegasas“
Kavinė „Du gaideliai“
Kavinė „Kapčius“
Kavinė „Aukso Ragas“
Kavinė „Luna Rossa"
Kavinė-baras viešbutyje „Širvinta“
=== Pramogos ===
Boulingas, biliardas – UAB „Gintrėja“, „Topolio boulingas“
=== Kolektyvai ===
Folkloro ansamblis „Sudūviai“
Folkloro ansamblis „Lankupa“
Liaudiška kapela „Vingis”
Moterų vokalinis ansamblis „Svaja“
Lengvosios muzikos ansamblis „Gama“
Popgrupė „Karklinukės“
Mišrus kamerinis choras „Uosija”
Satyros ir humoro grupė „Dagys”
Satyros ir humoro grupė „Dagiukai”
Suaugusiųjų sportinių šokių kolektyvas „Juventa”
Liaudiškų šokių kolektyvas „Lelija”
VJC popchoras „Abėcėlė“
Vilkaviškio moksleivių orkestras
Liaudiškų dainų ir šokių ansamblis „Siaustinis“
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Venckai (2013, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Dalgai (2024, Rietavo savivaldybė)
Petruliškės (2013, Vilniaus rajono savivaldybė)
Namišiai (2012, Pasvalio rajono savivaldybė)
Vilkai (2020, Panevėžio rajono savivaldybė)
Žadeikiai (2013, Pasvalio rajono savivaldybė)
Kretingsodis (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Birutė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Guptilčiai (2023, Kėdainių rajono savivaldybė)
Puožas (2024, Kupiškio rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panorama nuo Gerulių piliakalnio
Šutonių apylinkės nuo vandens bokšto
Puvočiai nuo apžvalgos bokšto žiemą
Didžioji Riešė nuo naujojo vandens bokšto
Panorama nuo Kartenos piliakalnio
Joniškis nuo vandens bokšto
Mindūnai nuo vandens bokšto
Paliūniškis nuo sugriuvusio vandens bokšto
Burvelių alkalanis ties laiptais link Nevėžio
Gulbinėnai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3511 (Nemakščiai-Taubučiai-Pratvalkai)
3431 (Sidariai-Žostarčiai)
3010 (Peidžiai-Maženiai-Raguva)
5229 (Aliniškės-Puodžiūnai-Dirmeitai)
3608 (Laibgaliai-Kriaunos-Juozapava)
1002 (Meškiai-Šiaudinė-Papilė)
1446 (Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai)
2315 (Voveraičiai-Šukė)
4714 (Strėva-Ismonys-Rūdiškės)
1925 (Čekiškė-Liučiūnai-Cinkiškiai)