Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Vilkaviškio rajono savivaldybė » Vištyčio seniūnija » Vištytis (2012)      

Apie miestelį

Vištytis – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės vakaruose, Vištyčio ežero šiaurės rytinėje pakrantėje, į pietus nuo Kybartų. Seniūnijos centras, Vištyčio seniūnaitija. Stovi Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1829 m.), Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia, Vytauto paminklas, veikia P. Kriaučiūno vidurinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, paštas (LT-70037), Vištyčio RP direkcija. Miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė.
== Etimologija ==
Vištytis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Vištyčio ežero vardo, nors paties vandenvardžio kilmė ir nėra aiški. Pastarojo pavadinimą liaudies etimologija savo legendomis kildina nuo to, kad galbūt vanduo cypsėjęs, galbūt pro ežerą skrendantis paukštis.
== Geografija ==
Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumoje, šiaurinėje Vištyčio ežero pakrantėje, Vištyčio regioniniame parke, prie pat Lietuvos–Rusijos valstybinės sienos, ribojasi su Karaliaučiaus sritimi. Prie ežero yra poilsiavietė-kempingas „Viktorija“. Į pietryčius nuo miestelio stūkso Vištyčio piliakalnis. Nebūtkiemio kaime stūkso Vištyčio akmuo (vadinamas Stebuklingu akmenimi; 6 m ilgio, 4 m pločio ir aukščio).
Vištyčio pagrindiniai keliai:
Krašto keliai:
200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis
186 Kybartai–Vištytis
Rajoniniai keliai:
5102 Virbalis–Vištytis
5144 Vištytis–Varteliai
== Istorija ==
Vištytis įkurtas XVI a. 1-ojoje pusėje Prūsijos pasienyje prie Vištyčio ežero. 1538 m. minimas Vištyčio dvaras. 1570 m. rugsėjo 8 d. (miesto globėjos Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės – Šilinės dieną) Ldk Žygimantas Augustas patvirtino herbą (seniausias Sūduvos krašte) ir suteikė miesto teises.
1776 m. Vištytis neteko savivaldos, nors dalis administracijos pareigūnų išliko ir jie minimi 1785 bei 1790 m. miesto ginčuose su seniūnu, 1789 m. dalyvavo Ketverių metų seimo darbe. Pasinaudoję Seimo nutarimai, miestelėnai vėliau savivaldą atkūrė, bet be specialios valdovo privilegijos. Dėl to kilo kivirčai su vietos seniūnu Kristupu Puzina iš Kozelsko. Miestiečiai kreipėsi į Asesorių teismą, kad jis apgintų nuo seniūno savivalės ir patvirtintų senąsias privilegijas. 1792 m. rašytame skunde Vištytis vadinamas laisvuoju miestu, o jam atstovauja miesto vaitas Ignotas Penkovskis, burmistras Stanislovas Ragaišis ir kiti magistrato pareigūnai. Neaišku, kaip baigėsi šie ginčai, bet XIX a. Vištytis šiokį tokį savarankiškumą turėjo.
Iki 1815 m. priklausė Prūsijai, vėliau – Rusijai kaip Užnemunės dalis. 1870 m. Vištytis neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje buvo Vilkaviškio apskrities Vištyčio valsčiaus centras.
1901, 1915 m. miestelis degė. XX a. tarpukariu Vištytyje veikė malūnas, pieninė, šerių fabrikas, kredito draugija, šaulių būrys, choras, biblioteka, orkestras.
II pasaulinio karo metu neteko didelės dalies gyventojų dėl holokausto. 1941 m. liepos 14 d. naciai sušaudė apie 200 žmonių (poetas Petras Keidošius apie tai parašė poemą „Sunkus kelias į kalną“, 1978 m.). LTSR laikais Vištytis buvo apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1999 m. patvirtintas dabartinis Vištyčio herbas. Po 2004 m. valstybių sienos sutarties pasirašymo nedidelė teritorija miestelio vakarinėje dalyje (anksčiau buvusi Rusijos pusėje) iškeista į lygiavertę pagal plotą teritoriją.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.