Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kauno miesto savivaldybė » Panemunės seniūnija » Vičiūnai (2021)      

Apie miesto dalį

Vičiūnai – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, į šiaurę nuo Panemunės. Nemuno kilpoje įsikūrusiems Vičiūnams priklauso Panemunės šilas ir teritorija tarp Panemunės, Baterijos-Vaišvydavos plentų, geležinkelio linijos ir Kauno HE užtvankos. Į Vičiūnus iš Gričiupio nutiestas Trijų mergelių tiltas. Sanatorijų ir profilaktoriumų vieta.
== Etimologija ==
Dėl patikimų žinių stokos sunku atsekti Vičiūnų istorijos pradžią. Kraštotyrininkas Pranas Juozapavičius rašė, jog pirmąją, vadinamąją „privačią“ gyvenvietę bus įkūrę iš aplinkinių dvarų pabėgę baudžiauninkai valstiečiai, tapę žvejais ir sielininkais. Ant Nemuno kranto, dabartinėje vandenvietės teritorijoje, jie pasistatė pirmuosius namus, įkūrė sielių perrišimo punktą, įrengė vytinių prieplauką, pastatė karčemą su nakvynės kambariais ir kt.
Anot kraštotyrininko, šalia pirmosios gyvenvietės valstybiniai valstiečiai įkūrę antrąją gyvenvietę. Joje Panemunės savininkai Simonas Sirutis, vėliau Karolis Prozoras įrengę vasaros stovyklą, kurioje jauni kariai, vadinami vyčiais, buvo mokomi kariauti. Prie šios stovyklos pastatyta keletas pastatų. Matyt, nuo vytinių prieplaukos ar vyčių stovyklos ir kilo Vičiūnų gyvenvietės pavadinimas.
== Istorija ==
Dėl patikimų žinių stokos sunku atsekti Vičiūnų istorijos pradžią. Kraštotyrininkas Pranas Juozapavičius rašė, jog pirmąją, vadinamąją „privačią“ gyvenvietę bus įkūrę iš aplinkinių dvarų pabėgę baudžiauninkai valstiečiai, tapę žvejais ir sielininkais. Ant Nemuno kranto, dabartinėje vandenvietės teritorijoje, jie pasistatė pirmuosius namus, įkūrė sielių perrišimo punktą, įrengė vytinių prieplauką, pastatė karčemą su nakvynės kambariais ir kt.
Anot kraštotyrininko, šalia pirmosios gyvenvietės valstybiniai valstiečiai įkūrę antrąją gyvenvietę. Joje Panemunės savininkai Simonas Sirutis, vėliau Karolis Prozoras įrengę vasaros stovyklą, kurioje jauni kariai, vadinami vyčiais, buvo mokomi kariauti. Prie šios stovyklos pastatyta keletas pastatų. Matyt, nuo vytinių prieplaukos ar vyčių stovyklos ir kilo Vičūnų gyvenvietės pavadinimas.
Istoriniuose dokumentuose Vičiūnai pirmą kartą paminėti 1787 m. Panemunės dvaro ir miestelio savininko Juozapo Prozoro dovanojimo akte. 1827 m. visuotinio Lenkijos karalystės gyventojų bei gyvenviečių surašymo duomenimis, gyvenvietę išties sudarė du kaimai – privatus ir valstybinis. Privačiame buvo 5 sodybos ir 36 gyventojai, valstybiniame – 4 sodybos ir 50 gyventojų. Pagal 1847 m. Augustavo gubernijos dvarų ir kaimų sąrašą privatus kaimas buvo Panemunės valsčiuje ir priklausė Panemunės dvarui, valstybinis kaimas – Pažaislio valsčiuje ir priklausė Pažaislio dvaro palivarkui.
Iki XIX a. 8-ojo dešimtmečio žymiai išaugo privatūs Vičiūnai. 1878 m. juose buvo 56 sodybos ir 127 gyventojai, valstybiniuose – tik 6 sodybos ir 58 gyventojai. Statant Kauno tvirtovę, į pietus nuo tuometinio Vičiūnų kaimo pastatyta VI baterija (iki 1889 m.), į ją nutiestas karinis kelias – dabartinis Baterijos plentas. Išlikusi paskutiniojo Kauno tvirtovės komendanto generolo Vladimiro Grigorjevo medinė vila (Stirnų g. 6).
1923 m. kaime buvo 41 sodyba su 297 gyventojais, iki 1928 m. sodybų skaičius sumažėjo iki 34. 1932 m. sudarytas Vičiūnų žemės išskirstymo vienkiemiais planas. Kaimui paskirta 104,344 ha žemės tarp Nemuno (nuo dabartinės Taurakiemio g. šiaurėje), Zuikinės ir Piliakalnio vienkiemių (iš pietų) bei J. Basanavičiaus šilo (iš vakarų). Palei Nemuną palikta 20 m pločio pakrantė – vadinamas vieškrantis. Žemės masyvas iki Raudonojo Kryžiaus sanatorijos pietuose padalytas į 65 įvairaus dydžio sklypus. 1934 m. gegužės 3 d. Vyriausioji žemės tvarkymo komisija galutinai patvirtino Vičiūnų kaimo išskirstymo vienkiemiais ir kelių sutvarkymo projektą. Šis projektas davė pradžią dabartiniam gyvenvietės išplanavimui, jos užstatymui ir gatvių tinklui.
1963 m. buvo įjungta Vičiūnų vandentiekio stotis, į kurią vanduo tiekiamas iš artezinių gręžinių.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.