Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Zarasų rajono savivaldybė » Dusetų seniūnija » Vencavai (2018)      

Apie kaimą

Vencavai – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, prie kelių 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas ir 5305 Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antalieptė kryžkelės, pietiniame Vencavo ežero krante. Ant kalvos stovi aukštas medinis vėjo malūnas (architektūros paminklas; būdingas XX a. 1-osios pusės kepurinio tipo vėjo malūnas, ketursparnis). Yra buvusio Vencavų dvaro liekanos. Poilsiavietė.
== Etimologija ==
Pavadinimas hidronominės kilmės, nuo Vencavo ežero vardo.
Steponas Kolupaila kildino kaimo vardą nuo romėnų deivės Veneros lotyniško vardo – Venus. Iki XX a. pradžios kaimas suslavintai buvo vadinamas Venusov.
== Istorija ==
Gyvenvietės pradžia – Vencavų dvaras, garsėjęs žiauriais šeimininkais. Nuo 1600 m. Vencavų savininkai buvo Švykovskiai, Saltonai, Bychovcai, nuo 1781 m. – grafas Juozapas Bžežinskis, nuo 1823 m. grafas Kristupas Vereščinskis, nuo 1845 m. – bajorai Kržyvecai. 1611 m. čia jau minima evangelikų-reformatų bažnyčia, uždaryta 1696 m. 1744 m. pradėjo veikti katalikų Vencavų bažnyčia, tuo metu tai buvo nemažas miestelis, kuriame veikė keletas parduotuvių, kelios smuklės, degtinės varykla, malūnas ir turgus.
XIX a. pabaigoje buvo miestelis ir dvaras Zarasų apskrities Antalieptės valsčiuje.
1926 m. kovą. dvaro centrą su 42 ha iš varžytinių nupirko Utenos apskrities pradžios mokyklų inspektorius Antanas Namikas (1887–1980), kurį sovietinė valdžia 1951 m. ištrėmė į Sibirą. Iš dvaro buvo išaugęs miestelis, kuris iki XIX a. turėjo turgų, čia buvo katalikų bažnyčia ir kalvinų kirkė.
1922–2000 m. Vencavuose veikė pradinė mokykla.
== Malūnas ==
Vencavų malūnas pastatytas 1937 m. (meistras A. Žeimys) Antano Namiko užsakymu. Tai trijų aukštų aštuonkampio plano vertikaliai siaurėjantis medinis pastatas, kurio fasadus skaido maži statūs langeliai. Erdviausias yra pirmasis aukštas, kiti laipsniškai mažėja, o viršuje pasibaigia šiek tiek laužyto profilio „kepure“, kuri uždengia sukimosi ratą su įrenginiais, o virš jos įtaisyta metalinė vėtrungė su kiaurai išpjaustyta statybos data.
Malūnas veikė iki 1956 m., vėliau sunyko sparnai, išmontuoti įrengimai ir stovėjo jis niūrus ir apleistas. Dabar malūnas yra sutvarkytas, įtaisyti nauji dideli sparnai, 1-2 aukštuose įrengti poilsio kambariai.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.