Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Prienų rajono savivaldybė » Veiverių seniūnija » Veiveriai (2020)      

Apie miestelį

Veiveriai – miestelis Prienų rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, prie kelio 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai , Veiverių kalvagūbryje (80–95 m virš jūros lygio). Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos. Stovi Veiverių šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1853 m., rekonstruota ir paaukštinta XX amžiaus III–IV dešimtmetyje), veikia Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija, biblioteka (nuo 1941 m.). Yra išlikę arklių pašto rūmai, kuriuose – XIX a. viduryje netoli miestelio nutiesus geležinkelį ir rūmams praradus savo funkciją, – įkurta Veiverių mokytojų seminarija (veikusi 1866–1915 m.); šiuo metu rūmuose veikia Veiverių Antano Kučingio meno mokykla. Yra Šaulių namai (statyti pirmosios Nepriklausomybės metais), paštas (LT-59033), ambulatorija, slaugos namai (įkurti buvusioje ligoninėje, anksčiau buvusioje klebonijoje), rimorystės muziejus.
Veiveriuose stovi paminklas 1935 m. Užnemunės valstiečių streiko dalyvių mitingams atminti. Netoli Veiverių miestelio supiltas Skausmo kalnelis ir pastatytas paminklas pokario partizanams. Prie miestelio įsikūręs ir Veiverių kaimas.
== Etimologija ==
Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Veiverỹs (veiverỹs – „tinginys“ arba liet. vaivóras, latv. vèiveŗi, vàivari – „vaivoras, girtuoklė“).
== Istorija ==
Vietovė pradedama minėti XVIII a. 1-ojoje pusėje. Miestelis ėmė augti po 100 metų, kai čia buvo įkurta didelė pasienio pašto stotis. 1818 m. pastatyta pirmoji Veiverių bažnyčia, įsteigta parapinė mokykla. Per 1863 m. sukilimą mūšiuose su Rusijos kariuomene žuvo daug vietos sukilėlių ir jų rėmėjų. Po sukilimo 1866 m. čia buvo įsteigti mokytojų kursai, 1872 m. perorganizuoti į Veiverių mokytojų seminariją. Seminarija virto lietuvybės židiniu, ją baigę mokytojai tapo žymiais pedagogais, pirmųjų lietuviškų vadovėlių autoriais, kultūros ir visuomenės veikėjais. XIX a. pabaigoje Veiveriai buvo Marijampolės apskrities kaimas, valsčiaus ir parapijos centras.
1905 m. įvykiuose seminarijos auklėtiniai rengė mitingus, reikalavo dėstyti lietuvių kalba. Seminarija veikė iki 1915 m. Kuriantis valstybei, veiveriškiai ėjo savanoriais į Lietuvos kariuomenę.
1935 m. gyventojai dalyvavo Suvalkijos streike. Rugpjūčio 27 d. miestelyje įvyko aukų pareikalavusios riaušės. Per susirėmimą su policija buvo nukauti 2 riaušininkai, dar 5 ūkininkai bei 3 policininkai buvo sužeisti. 1976 m. pastatytas atminimo akmuo ūkininkų streiko dalyviams.
Po II pasaulinio karo daug gyventojų stojo į rezistencinę kovą prieš sovietus, miestelį keliskart buvo užėmę vietos partizanai, bet daug jų žuvo, juos palaikę žmonės ištremti į Sibirą. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2004 m. patvirtintas Veiverių herbas.
== Skausmo kalnelis ==
Sovietų valdžia žuvusių partizanų kūnus sumesdavo į prie miestelio užsilikusius karo laikų apkasus, ant kurių sovietmečiu slaptai buvo statomi kryžiai žuvusiems kovotojams. Atgimimo laikotarpiu prie kelio Marijampolėn supiltas „Skausmo kalnelis“. Jame palaidoti apylinkėse žuvę pokario partizanai, jiems atminti pastatytas paminklas, daug kryžių ir koplytstulpių. Stovi „Skausmo kalnelio“ koplyčia.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.