Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Utenos rajono savivaldybė » Utenos miesto seniūnija » Utena (2012)      

Apie miestą

Utena – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis), 92 km į šiaurę nuo Vilniaus. Utenos apskrities ir Utenos rajono savivaldybės centras, Utenos miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras. Stovi Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1884 m.; šalia jos – senosios kapinės), nedidelė stačiatikių Utenos Viešpaties Pakilimo į dangų cerkvė, Utenos sentikių cerkvė (nuo 1991 m.), nauja Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia (pašventinta 2005 m.), Utenos baptistų bažnyčia, sinagoga. Veikia Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, kultūros centras, šeimos ir vaiko gerovės centras, turizmo informacijos centras, du pašto skyriai (centrinis LT-28001), Utenos krašto muziejus (nuo 1929 m.). Stovi vandentiekio bokštas (istorijos paminklas), pašto rūmai (senoji pašto stotis, XIX a. klasicizmas, archit. Vaclovas Ričelis), Utenos Šv. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės koplyčia rytų Aukštaitijos partizanams atminti (Kančių kalnelyje prie Dauniškio ežero), paminklas J. Basanavičiui (centrinėje miesto gatvėje). Veikia Utenos laisvės kovų muziejus.
Utenos šiaurėje yra rajono centrinė ligoninė. Mieste vasarą Rašės hipodrome rengiamos ristūnų lenktynės.
== Etimologija ==
Utena – vandenvardinis vietovardis. Apylinkėse gausu vandenvardžių su šaknimi uten- : ežerai Utenas, Vyžuonaitis ir Utenykštis, upė Utenėlė (arba Utenaitė). Labiausiai tikėtina, kad miestas pavadintas pagal Utenėlės upelį, kuris anksčiau vadinosi tiesiog Utena, o miestui išaugus įgavo mažybinę priesagą. Kryžiuočiai savo raštuose miestą vadino Uten, Utten, Vitena ir kitais vardais.
== Geografija ==
Per Uteną teka Krašuona ir jos intakas Vieša. Krašuona miesto centre nuo jos santakos su Vyžuonėle, ištekančios iš Vyžuonaičio ežero, keičia vardą į Vyžuona. Vyžuonos intakai – Utenėlė (arba Utenaitė) ir Rašė. Telkšo du ežerai – Vyžuonaitis ir Dauniškis.
1956 m. vasario 1 d. Utenoje užfiksuotas visos Lietuvos šalčio rekordas: –42,9 °C. 1986 m. birželį siautė rekordinis vėjas (40 m/s).
Yra miesto parkas. Stūkso Utenos akmuo su dubeniu (archeologijos paminklas). Prie Klovinių užtvankos stūkso Vestuvių kalnas.
=== Susisiekimas ===
Utenoje eina dvi magistralės:
A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis
A14 Vilnius–Utena
Krašto keliai:
111 Utena–Kaltanėnai–Švenčionys
118 Kupiškis–Utena
208 Pietrytinis Utenos aplinkkelis
=== Miesto dalys ===
== Istorija ==
Utena – viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių. Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino ankstesnes mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto prie Narkūnų piliakalnių. Gyvenvietė ten atsiradusi dar II tūkst. prieš mūsų erą pabaigoje. Pasak K. Būgos, pro Uteną ėjo pietinė sėlių genties apgyvendintos teritorijos riba.
Pagal legendinę Lietuvos metraščio versiją (Bychovco kronika), Utenos miestą įkūrė Lietuvos kunigaikštis Utenis, kurio vardu miestas ir pavadintas. Pasak M. Stryjkovskio kronikos, miestą įkūręs Lietuvos ir Žemaičių didžiojo kunigaikščio, Naugarduko didžiojo kunigaikščio Kukovaičio sūnus Utenis. Po tėvo mirties 1221 m. Utenis prie Šventosios upės netoli Deltuvos pastatė paminklą (stabą), kuriam supuvus, išaugo miškas, vadinamas Kukovaičio vardu.
Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas pirmą kartą paminėtas 1261 m., kai karalius Mindaugas laiške Kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido ir Utten žemes. XIII–XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi pastatyta galinga Utenos pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. Pasak kronikų, 1281 m. pilį valdęs kunigaikštis Daumantas, kurio brolis Narimantas, keršydamas už pagrobtą žmoną, su savo kariuomene apsupo Uteną. Pralaimėjęs Daumantas buvo priverstas bėgti į Pskovą.
Hermanas Vartbergietis rašė, kad Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas 1373 m. nusiaubęs Vitten žemes, o 1375 m. nuniokotos Utten žemės. 1433 m. sausio 30 d. – 1444 m. vasario 9 d. vykusio karo metu kalavijuočiai ne kartą siaubė Utenos kraštą, o rugpjūtį pilis buvusi priešų sunaikinta ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą. 1416 m. pastatyta pirmoji Utenos bažnyčia. Miestelis tapo pilies seniūnija, nors pilies vaidmenį tuo metu atliko didžiojo kunigaikščio dvaras. 1499 m. Ldk Aleksandras Utenos valdytoju paskyrė Mykolą Glinskį. 1599 m. Utena gavo prekybos privilegiją. Tai paskatino miesto augimą. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje miestelis buvo perplanuotas pagal stačiakampį standartinį planą. Jo centre buvo sukurta keturkampė turgaus aikštė.
Šiaurės karo metu (1700–1721 m.) Utena buvo išgriauta ir sunaikinta į Lietuvą įsiveržusios Švedijos kariuomenės. XVIII a. atidaryta parapinė mokykla. 1781 m. ją lankė 7, 1798 m. – 20 vaikų. Po Abiejų tautų respublikos padalijimo Utenos dvaras perėjo į privačias rankas.
Miestelis pradėjo atsigauti, kai pro jį iki 1836 m. buvo nutiestas Peterburgo–Varšuvos traktas. Tai pirmasis plentas Lietuvoje, kurio ruožas Zarasai–Kaunas nutiestas 1830–1836 m. Susidarė geresnės sąlygos prekybai ir miestui augti. Prie plento 1835–1836 m. pastatyta arklių pašto stotis su nakvynės namais ir arklidėmis tuo metu buvo pati didžiausia įstaiga Utenoje. 1854 m. pradėta tiesti telegrafo linija Peterburgas-Varšuva per Zarasus ir Uteną, pašto stotyje įrengta telegrafo stotis. 1869 m. pastatyta Utenos Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė. 1879 m. sudegė didžioji dalis Utenos. 1895–1899 m. pro Uteną nutiestas siaurasis Panevėžio–Pastovių geležinkelis. XIX a. pabaigoje Utena buvo Vilkmergės apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.
1918 m. pašte įkurta telefonų stotis. 1915–1918 m. okupuota Vokietijos, po to – sovietų, kurie su saksų savanorių kariuomenės pagalba išstumti 1919 m. birželio 2 d. 1924 ar 1926 m. suteiktos miesto teisės. 1941 m. nacių okupacijos metu sušaudyti apie 2000 miesto žydų.
XX a. pokariu apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Liūto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Apie 1950 m. į miestą iš apylinkių (Šeimaties, Sirvydžių, Nečėnų, Stalilioniškių) ėmė kraustytis sentikiai, kurių parapija 1980 m. turėjo ~1000 tikinčiųjų. 1954 m. įkurta medicinos mokykla. 1955 m. rudens pabaigoje buvo atidaryta Utenos psichiatrijos ligoninė.
Dabartinis miestas iš savo istorinės tradicinės vietos – gilių slėnių, išsiplėtė iki Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerėlių apylinkių, pasiekė Vyžuonos upę, Skaistašilio mišką.
Sovietmečiu plėtota pramonė:
1960 m. – laboratorinių elektros krosnių gamykla,
1967 m. – Marytės Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinis susivienijimas,
1976 m. – mėsos kombinatas;
1980 m. – pieno kombinatas;
1977 m. – nealkoholinių gėrimų kombinatas (gaminta „Pepsicola“ ir „Fanta“);
1980 m. – traktorių remonto gamykla;
1984 m. – gelžbetonio konstrukcijų gamykla.
Taip pat veikė politechnikumas, profesinė technikos mokykla. 1979 m. Utenos paštas iš senosios pašto stoties persikėlė į naujus rūmus.
1996 m. patvirtintas dabartinis Utenos herbas – aukso spalva spindinti pasaga, laimės simbolis.
=== Savivalda ===
1599 m. Utenai suteikta prekybos privilegija kitų savivaldos teisių nesuteikė, miestelis liko valsčiaus centru. Tik 1791 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės, bet miestelėnai jomis nepasinaudojo, nes netrukus visas kraštas atiteko Rusijai. Utenos valsčius priklausė Ukmergės apskričiai.
I pasaulinio karo metais Utena tapo apskrities (kreizo) centru. 1918 m. miestą užėmę bolševikai buvo įsteigę savo revoliucinį komitetą, bet 1919 m. birželio 2 d. Lietuvos kariuomenės 1-asis pėstininkų pulkas, kuriam vadovavo karininkas Kazys Ladyga, miestą išvadavo ir buvo sudaryta miesto savivaldybė bei įkurta Utenos apskritis, kuri panaikinta tik 1950 m. SSRS okupacijos metais Utena realios savivaldos neturėjo.
1990 m. išrinkta Utenos rajono savivaldybės taryba, o nuo 1995 m. miestas savivaldybėje turi atskiros seniūnijos statusą.
== Pramonė ==
Laboratorinių elektros krosnių gamykla buvo pastatyta 1960 m. už keturių kilometrų nuo Utenos, Narkūnuose. 1967 m. pirmą produkciją pagamino trikotažo fabrikas, o 1975 m. prijungus Zarasų trikotažo-galanterijos įmonę, jis tapo stambiausia miesto pramonės įmone.
Utenoje šiuo metu veikia tokios šalyje ir užsienyje žinomos bendrovės – UAB „Švyturys-Utenos alus“, AB „Utenos trikotažas“, „Utenos mėsa“, AB „Rokiškio sūris“ Utenos filialas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.