
Truskava – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės šiaurės rytuose, prie kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai . Seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Šventosios Dvasios bažnyčia (pastatyta 1998 m.), medinė kapinių koplyčia (1860 m.), yra kultūros namai, rekolekcijų namai, veikia Truskavos ŽŪB. Truskavos pagrindinė mokykla, biblioteka ir paštas yra gretimame Pavermenio kaime.
== Etimologija ==
Miestelio vardas kildinamas iš asmenvardžio Truskà, Truskáuskas, Truskovskis (laikomas lenkybe). Tai dvarininkinis vietovardis, kilęs nuo XVIII a. vietos dvarininkų Truskauskų (Truskovskių) pavardės.
== Istorija ==
Iki XVIII a. Truskavos miestelis buvo Pavermenio dvaro apylinkės centras ir priklausė dvarininkams Truskauskams. Nuo šios pavardės ir kilęs miestelio pavadinimas. Vėliau Truskavą valdė baronas Brunojas. 1760 m. kunigo Prielgausko rūpesčiu ant pailgos kalvos buvo pastatyta koplyčia. 1794 m. Jonas ir Barbora Truskauskai kalvos viduryje pastate pirmąją medinę Šv. Dvasios bažnyčią. Vakarinėje kalvos dalyje stovėjo klebonija, už kurios kadaise buvo gili duobė. Apie jos atsiradimą yra išlikęs padavimas:
K. Truskovskis 1831 m. buvo Upytės apskrities sukilėlių vadas; už tai 1832 m. Truskava konfiskuota. 1854 m. pastatyta nauja stačiakampio plano bažnyčia. 1863 m. sukilimas palietė ir Truskavą. Pasakojama, kad vienas iš Truskauskų dalyvavo sukilime ir buvo įsteigęs ginklų dirbtuvę. Rusijos kariuomenei sumušus sukilėlius, jis buvo suimtas ir vėliau mirė katorgoje. XIX a. pabaigoje Truskava – Panevėžio apskrities miestelis.
1863 m. minima parapinė mokykla, nuo 1899 veikė daraktorių mokyklos, remiamos kunigo J. Karbausko. 1903 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla, 1906 m. – privati lietuviška mokykla. 1903 m. miestelyje buvo 281 gyventojas. 1907 m. Truskavoje pastatyta pradinė mokykla, nors dar lietuviškosios spaudos draudimo laikais miestelyje ir jo apylinkėse buvo slaptų daraktorinių mokyklų. Lietuviškomis knygomis aprūpindavo knygnešiai ir parapijos knygynas, kurį globojo vikaras.
II pasaulinio karo metu Truskava smarkiai nukentėjo: 1944 m. liepos 22-28 d. sudegė dalis miestelio ir bažnyčia. Tarybiniais metais buvo kolūkio pagalbinė gyvenvietė.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Vailainiai (2023, Kėdainių rajono savivaldybė)
Pilioniai (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Beinaičiai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Rudžiai (2020, Kėdainių rajono savivaldybė)
Lioliai (2023, Kėdainių rajono savivaldybė)
Paežeriai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Stasinė (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Šėta (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Kampai I (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Šilainiai (2021, Kėdainių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Vaidotai (2019, Vilniaus rajono savivaldybė)
Gaideliai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Kurpikai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Pašušvys (2023, Radviliškio rajono savivaldybė)
Lieplaukalė (2013, Plungės rajono savivaldybė)
Arvydai (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Petraičiai (2022, Joniškio rajono savivaldybė)
Piorkos (2024, Švenčionių rajono savivaldybė)
Rokoniai (2022, Pakruojo rajono savivaldybė)
Dūkštas (2018, Ignalinos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Juodiškiai nuo vandens bokšto
Kaltanėnai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Ladakalnio
Augustavo apylinkės nuo vandens bokšto
Katinai nuo vandens bokšto
Žaslių apylinkės (Žuvys) nuo vandens bokšto
Švenčionys nuo priešgaisrinio bokšto
Sakalų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Kazitiškis nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Babriškių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
5316 (Baibiai-Kloviškiai-Vajasiškis)
4814 (Želva-Šešuoliai)
1809 (Kaišiadorys-Žasliai)
4429 (Vosiūnai-Rakauskai-Salomenka)
2524 (Gudeliai-Kalėdiškiai*)
A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda)
3433 (Nirtaičiai-Daujočiai-Legečiai)
196 (Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis)
4729 (Lentvaris-Kariotiškės-Raudonė I)
4517 (Sartininkai-Draudeniai)