Vietovės.lt
A Ą B C Č D E Ė F G I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž

Meniu

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai

Muzikos takelius 2017-2024 metų virtualiems turams dovanoja Donatas Čemeris.

Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje.

Visas gyvenviečių turų sąrašas

Gyvenvietės informacija

Toliai

Žalgirio seniūnija

Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 51


Apie kaimą
Toliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 3 km į pietryčius nuo Kretingos, prie Kapupio upelio ir kelio Kretinga–Triušiai. Yra Tolių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės, vadinamos Prūsų kapaliais (XIX a.-1944 m.).
== Etimologija ==
Pavadinimas kilęs iš kaime paliudytos pavardės Thalis (*Tolis). Ji tikriausiai sietina su baltų *tāl- ‚toli, tolimas‘.
== Istorija ==
Kaimas įsikūręs istorinėse Kretingos pilies žemėse, kurias 1253–1263 m. užkariavo kryžiuočiai.
Gyvenvietė susiformavo XVI a. 1540 m. ji vadinosi Jhan Dalatt, 1687 m. – Stantz Talluth, vėliau – Talen, Talluten, Thalutten Stanz, Talutten Stanz, o nuo 1907 m. – Tahlen.
Kaimas priklausė Prūsijos kunigaikštystei, o nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei, kuri 1871 m. tapo Vokietijos imperijos dalimi. Atskirus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, jį 1920–1923 m. administravo Prancūzija, o po 1923 m. Klaipėdos sukilimo – Lietuva. 1939–1944 m. kraštą valdė nacistinė Vokietija, o po II-jo pasaulinio karo Toliai su visa Klaipėdos apskritimi buvo grąžinti Lietuvai.
Gyventojų daugumą sudarė lietuvių kilmės žemdirbiai. Tarp stambiausių Klaipėdos krašto ūkininkų 1922 m. minimas Mikelis Pipiras (Michel Pippirs), valdęs 52 ha žemės. Pagal konfesijas daugiausia tikinčiųjų išpažino liuteronizmą ir priklausė Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčiai. Kaime gyvenę katalikai buvo Klaipėdos katalikų parapijos bendruomenės nariai. Baigiantis II-jam pasauliniam karui, dauguma senųjų gyventojų pasitraukė į Vokietiją. Ištuštėjusį kaimą apgyvendino iš kitų Lietuvos regionų atsikėlę gyventojai.
1950 m. birželio 20 d. Bajorų apylinkės kaimai buvo priskirti naujai įkurtam Kretingos rajonui.
Sovietmečiu kaimas priklausė Tarybų šalies kolūkiui, kuris čia įkūrė ūkinį-gamybinį centrą. Apie 1972 m. ūkis buvo prijungtas prie Jokūbavo kolūkio. Dauguma kaimo gyventojų tebesiverčia žemdirbyste. Vienas stambiausių ūkininkų 2007 m. buvo Jonas Stasiulis, laikęs 20 melžiamų karvių, 20 telyčių ir 3 bulius.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.

Šio puslapio adresas

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).

Kitos vietovės savivaldybėje

Baubliai, Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė | 2012

Darbėnai, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė | 2012

Dauginčiai, Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė | 2012

Dupulčiai, Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė | 2012

Erlėnai, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė | 2012

Atsitiktinės vietovės

Butrimiškiai, Alytaus seniūnija, Alytaus rajono savivaldybė | 2013

Toliejai, Čiulėnų seniūnija, Molėtų rajono savivaldybė | 2017

Gudeliai, Gudelių seniūnija, Marijampolės savivaldybė | 2023

Gojus, Jašiūnų seniūnija, Šalčininkų rajono savivaldybė | 2013

Pamusiai, Varėnos seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė | 2013

Atsitiktinės vietovės turas

Atsitiktiniai kelių turai

  • 3005 (Panevėžys-Skaistgiriai-Pušalotas)
  • 5221 (Dūkštos-Paąžuoliai)
  • 5315 (Zarasai-Gražutė-Biržūnai)
  • 4009 (Kuršėnai-Gilvyčiai-Sauginiai)
  • 148 (Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis)