1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie kaimą

Tarvydai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, prie kelio 218 Kretinga–Skuodas , kairiajame Tenžės krante.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Tarvydas daugiskaitos formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas liet. Tarvydai, lenk. Tarwidy, rus. Тарвиды, žem. Tarvīdā. 1829–1927 m. vadintas Dimitravu.
== Geografija ==
Kaimas plyti pajūrio žemumoje, iš vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų pusių apjuostas Dimitravo miškų masyvo. Reljefas lygus, tik šiaurės rytinėje dalyje stūkso pora ledynmečio paliktų moreninių kalvų. Vakariniu pakraščiu teka Tenžė, rytiniu pakraščiu praeina kelias 218 Kretinga–Skuodas ir geležinkelio atkarpa Kretinga–Darbėnai (buvęs Bajorų–Priekulės geležinkelis). Tarvydai ribojasi su Senkų, Negarbos, Daubėnų ir Pajuodupių kaimais, o kaimo žemė iš visų pusių juosia Dimitravą.
== Istorija ==
Kaimas suformuotas XVI a. II pusėje, Valakų reformos metu. Priklausė Platelių seniūnijos Palangos dvarui. Jo žemės buvo administruojamos iš Darbėnų dvaro (Palangos dvaro administracinio centro), nuo XVIII a. – iš Jazdų (Jazdaičių) palivarko.
Dvasiniais kaimo reikalais rūpinosi Palangos, nuo 1739 m. – Darbėnų bažnyčių kunigai.
Nuo 1770 m. kaimas priklausė Upytės pavieto maršalkai Bytautui, kuris Tarvydus užstatė Palangos seniūnui Eberhardui Mirbachui. Tuo pasinaudojo seniūnijos ekonomas Otas Magnusas Tegderis, kuris pats ėmė valdyti Tarvydų kaimą ir rinkti iš valstiečių činšą.
1779 m. rugsėjo 16 d. Stanislovas Augustas, vykdydamas Seimo nutarimą, Tarvydų kaimą su visa Palangos seniūnija atidavė vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui. 1795 m. kaimą paveldėjo vyskupo dukterėčia Elena Apolonija Masalskaitė, perdavusi savo valdas vyrui Vincentui Gavelui Potockiui.
Apie 1809 m. Jazdaičių (Jazdų) palivarkas su Tarvydų kaimu buvo prijungtas prie Kretingos grafystės (dvaro) valdų, 1819 m. parengtas jų inventorius su žemėnaudos žemėlapiu. Kaime buvo 25 valstiečių sodybos, stovėjusios abipus kelio į Daubėnus. Valstiečiai iš Kretingos dvaro nuomavosi daugiau kaip 38 valakus dirbamos žemės, kurios rytiniu pakraščiu XIX a. pr. buvo nutiesta tiesi kelio Kretinga–Darbėnai atkarpa. Prie kelio stovėjo dvaro karčema.
1829 m. Tarvydų kaimas buvo panaikintas, o jo žemėje įkurtas Kretingos dvaro ūkinis-gamybinis padalinys – palivarkas, dvaro savininko Dmitrijaus Zubovo garbei pavadintas Dimitravu. Smėlingas kaimo žemes dvaro ūkvedys Jokūbas Reichbinderis užsodino eglių ir pušų daigais. Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1924 m. Dimitravo palivarkas buvo išparceliuotas, jo žemė išdalinta kumečiams ir Lietuvos kariuomenės savanoriams kūrėjams. Naujakuriai 1927 m. sugrąžino kaimui Tarvydų vardą. Pavyzdiniu ūkiu paskelbtai grafienės Elenos Klotildos Tiškevičiūtės-Ostrovskos palivarko sodybai su 80 ha žemės buvo paliktas Dimitravo vardas.
1949 m. Tarvydų ir Dimitravo kaimų gyventojai buvo suvaryti į Vienybės kolūkį, kuris vėliau prijungtas prie Kretingos kolūkio.
Naikinant vienkiemius, XX a. 7-9 deš. buvo suformuota dabartinė Tarvydų gyvenvietė, kuri susilieja su Dimitravo kaimu.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

2103 (Verpena-Šalteniai-Ramučiai)
3304 (Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės)
1308 (Biržai-Geidžiūnai-Vabalninkas)
4514 (Žygaičiai-Visbarai-Bikavėnai)
4707 (Grigiškės-Lentvaris-Dobrovolė)
5213 (Medininkai-Laibiškės-Turgeliai)
3520 (Ilgižiai-Kupsčiai)
1717 (Armeniškiai-Vozbutai)
2314 (Raguviškiai-Baubliai-Žutautai)
2816 (Inturkė-Kertuoja-Lakaja)