Tūbausiai – kaimas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į šiaurę – šiaurės rytus nuo Kretingos, abipus Akmenos upės. Seniūnaitijos centras. Yra Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia. Ties riba su Genčų kaimu ant Akmenos pastatyta Tūbausių užtvanka, o šalia jos – hirdoelektrinė. Kaime buvo Tūbausių pagrindinė mokykla. Veikia Tūbausių triušynas ir dar trys įmonėlės.
== Geografija ==
Tūbausiai – septintas pagal dydį Kretingos rajono savivaldybės kaimas, kuris apima 1 264 ha žemės plotą, plytintį abipus Akmenos upės. Šiaurėje-šiaurės rytuose jis ribojasi su Genčais, pietvakariuose – Pajuodupiais, pietuose-pietvakariuose – Kurmaičiais, pietryčiuose – Traidžiais, rytuose – Voveraičiais, o vakaruose-šiaurės vakaruose nedidelis valstybinio miško masyvas kaimą skiria nuo Tarvydų. Rytinėje žemių dalyje auga Degimalio, vakarinėje – Tūbausių, o šiaurės vakarinėje-šiaurinėje – Degsnės miškas. Rytiniu pakraščiu prateka Šakalė (Akmenos intako Skroblupio kairysis intakas), vakariniu – Juodupis, pietrytinėje dalyje išteka Tūbausių II upelis (Akmenos intako Pilsupio dešinysis intakas), o šiauriniame pakraštyje į Akmeną teka Paulikupis.
Kaimo gyvenvietė įsikūrusi Akmenos kairiajame krante, abipus kelio Kurmaičiai–Genčai, vadinamo Užtvankos gatve. Į rytus nuo jos link Degimalio miško eina Sodų ir Šakalės gatvės, o kaimo centre atsišakoja kelias į Tarvydus. Prie jo vakarinėje kaimo dalyje stovi Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia, davusi keliui Bažnyčios gatvės vardą. Už jos Tūbausių miške ir pamiškėje yra kelios vienkieminės sodybos, o miško pakraštyje kairiajame Akmenos krante veikia civilinės kapinės. Miško o pietvakariniame pakraštyje Juodupio dešiniajame išliko priešistorinis kapinynas.
Akmenos kairiajame krante ties riba su Kurmaičiais yra neveikiančios senosios kapinės (Maro kapeliai) ir priešistorinė senovės gyvenvietė, o netoli ribos su Genčais – dirva paverstos antrosios senosios kapinės (Kapeliai).
== Istorija ==
Archeologijos paminklai liudija, kad Tūbausiuose žmonių gyventa jau senų senovėje. Tarpukariu rasti žalvariniai įmoviniai kirvis ir ietigalis datuojami vėlyvuoju žalvario amžiumi. Pietvakariniame kaimo pakraštyje išliko III–VII a. kapinynas su akmenų vainikais. Seniausi Tūbausių gyventojai I tūkstantmetyje gyveno kaimo pietiniame pakraštyje, prie Akmenos upės ir bevardžio upelio santakos įsirengtoje atviroje senovės gyvenvietėje, kurios pakraštyje vėliau veikė I senosios kaimo kapinės (Maro kapeliai).
Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas pirmąkart paminėtas 1566 m. Kretingos valsčiaus inventoriuje. Kaimas priklausė karališkajam Kretingos dvarui, turėjo per 40 valakų žemės, iš kurios 30 valakų buvo dirbama. Iš dvaro ją nuomojo 37 valstiečių šeimos.
Apie 1570 m. kaimą nusiaubė maro epidemija. Perduodant 1572 m. Kretingos dvarą Chodkevičių nuosavybėn, Tūbausiuose buvo belikusios 23 valstiečių šeimos, o 8,5 valako žemės dirvonavo.
Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio laikais 1771 m. sudaryto Kretingos grafystės inventoriaus duomenimis kaime gyveno 34 valstiečių šeimos. Inventoriuje esantis žemėlapis liudija, kad kaimas buvo gatvinis ir visos sodybos stovėjo abipus kelio Kurmaičiai–Genčai, centrinėje kaimo dalyje. Aplinkui gyvenvietę plytėjo dirbama žemė, o kaimo pakraščiuose buvo bendrosios ganyklos, šienaujamos pievos ir miškas.
Tūbausių gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios kunigai. 1827 m. kaime buvo 34 katalikų namai su 270 parapijiečių, 1846 m. – 29 dūmai, 1857 m. 23 kiemuose gyveno 324 katalikai.
Panaikinus baudžiavą, valstiečiams buvo leista įsigyti dirbamą žemę, kurią jie iki tol nuomojo iš dvaro. 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Mikalojui Zubovui mokėjo 113 kaimo valstiečių.
1914 m. kaime stovėjo 79 sodybos, 1920 m. gyveno 74 katalikų šeimos, o 1923 m. buvo 65 ūkiai. Tarpukariu buvo pravesta Lietuvos žemės reforma, kurios metu gatvinis kaimas išskirstytas į viensėdžius.
1928 m. pranciškonų rūpesčiu įrengta medinė Tūbausių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia – Kretingos parapijos filija. Netoli bažnyčios paskirtas sklypas kapinėms. Kunigo Henriko Sirtauto iniciatyva 1939 m. pradėta ruošti medžiagą mūrinės bažnyčios statybai, kuri pastatyta 1941–1942 m.
Po Antrojo pasaulinio karo apylinkės miškuose veikė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Jų rėmėjas buvo Tūbausių bažnyčios kunigas Antanas Petronaitis. 1946 m. pavasarį kaime buvo sušauktas Kardo rinktinės štabo posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos vadovybės nariai – vadas Jonas Semaška–Liepa, štabo viršininkas Fortūnatas Ašoklis–Pelėda, informacijos ir propagandos skyriaus viršininkė Bronė Stasiūnienė.
Kardo rinktinės partizanai 1946 m. gegužės 26 d. Tūbausiuose nukovė NKVD Kretingos valsčiaus poskyrio viršininko pavaduotoją, jaunesnįjį leitenantą I. Belkiną ir valsčiaus milicijos operatyvinį įgaliotinį A. Minčenkovą. 1948 m. kovo 28 d. į MGB Kretingos valsčiaus poskyrio ir stribų surengtą pasalą pateko šešių Kardo rinktinės partizanų grupė. Mūšio metu žuvo Pranas Katkus (g. 1902 m.), Steponas Katkus (g. 1928 m.), Juozas Petreikis (g. 1891 m.), Juozas Narmontas (g. 1929 m.) ir Gediminas Pocius (g. 1931).
1948 m. į Sibirą ištremta partizano Benedikto Ruibio šeima, 1949 m. – partizanų ryšininkas Pranas Sodys su tėvu, motina ir seserimi Terese.
1958 m. kaime atidaryta pradinė, 1959 m. – septynmetė mokykla, kuri 1962 m. reorganizuota į aštuonmetę. Sumažėjus mokinių skaičiui, 1977 m. tapo vėl pradine, o 1995 m. buvo pertvarkyta į pagrindinę mokyklą, kuri 2002 m. uždaryta.
Sovietmečiu Tūbausiai buvo pagalbinė Kurmaičių paukštininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Anžiliai (2013, Raseinių rajono savivaldybė)
Girdeniai (2021, Skuodo rajono savivaldybė)
Biliūnai (2024, Kauno rajono savivaldybė)
Kapiniškiai (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Juodėnai (2017, Molėtų rajono savivaldybė)
Strielčiai (2012, Prienų rajono savivaldybė)
Debeikiai (2020, Anykščių rajono savivaldybė)
Kuktai (2019, Marijampolės savivaldybė)
Paaluonys (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Pavermenys (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Salakas nuo priešgaisrinio bokšto
Valkininkų apylinkės nuo vandens bokšto
Pandėlio apylinkės nuo vandens bokšto
Ceikiniai nuo naujojo vandens bokšto
Petruliškių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Panorama nuo Papėčių piliakalnio
Viešintos nuo vandens bokšto
Žilinai nuo vandens bokšto
Žaliakalnis nuo Prisikėlimo bažnyčios terasos
Šiauliai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3110 (Papyvesiai-Krinčinas-Gulbinėnai)
4011 (Stonaičiai-Gilaičiai-Kužiai)
3629 (Pagrundžiai-Bajoriškiai-Robliai)
169 (Skuodas-Plungė)
3525 (Akmeniškiai-Litvinai)
5306 (Zarasai-Kopūstinė-Turniškė-Salakas)
3005 (Panevėžys-Skaistgiriai-Pušalotas)
4311 (Šešuolėliai II-Kiaukliai)
4803 (Ukmergė-Siesartis-Skuoliai)
2804 (Giedraičiai-Bekupė-Želva)