Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Klaipėdos rajono savivaldybė » Priekulės seniūnija » Svencelė (2021)      

Apie kaimą

Svencelė – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės pietvakariuose, Kuršių marių pakrantėje, 2 km į pietus nuo Drevernos, šalia Svencelės pelkės ir Svencelės miško. Išlikusi senoji mokykla (nuo 1890 m., raudonų plytų), dvejos kapinaitės, tradicinės architektūros sodyba (namas, tvartas, daržinė), prieš nacius kovojusio Hanso Gedaičio kapas. Yra naftos verslovė.
Iki kaimo ateina kelias 2206 Priekulė–Dreverna–Svencelė , pro mišką veda keliukas į Kintus ir Kiškius. Pietinėje dalyje telkšo pelkė (Svencelės telmologinis draustinis, Tyrų pelkių botaninis draustinis, Svencelės pievų botaninis zoologinis draustinis).
Rastas naftos telkinys.
== Etimologija ==
Svencelės vardas rašytiniuose šaltiniuose pasirodo XVI a. pradžioje. Antanas Salys šį vardą laiko kuršišku dėl šaknies s ir c. Laikydamas ankstesne formą Sveñcelė, Vilius Pėteraitis kildina ją iš kuršių kalbos svent- ‚šventas‘ ir nerijos kuršininkų ceļš ‚kelias‘. Kitaip Kazimieras Būga, kuris sieja su šviñkti, švankùs, taigi šaknį rekonstruoja su š, o ne su s.
Apylinkėse tarp Klaipėdos ir Priekulės yra keletas piliakalnių, senkapių, spėjamų šventviečių, galimas dalykas, kad per pelkes buvęs senas kelias tarp priešistorinių gyvenviečių ir marių.
== Istorija ==
Kaimo pietryčiuose, arčiau pelkės buvo senas alkakalnis – Šventkalnis, kur kūrenta amžinoji ugnis, bet sovietmečiu jis nukastas.
Rašytiniuose šaltiniuose Svencelė minima nuo 1509 m. (turėjo karčemos ir žvejybos privilegiją). 1539–1540 m. minimas karčemininkas ir 4 sodybos. 1737 m. paminėta pradinė mokykla, kuri buvo perkelta į Dreverną, nauja mokykla įkurta XIX a. pabaigoje, pastatas išlikęs. 1785 m. Svencelė buvo karališkasis kaimas su 14 sodybų.
1900 m. įkurta pradinė mokykla. LTSR metais – Drevernos žuvininkystės ūkio pagalbinė gyvenvietė.
Nuo 2004 m. buvusio ančių ūkio teritorijoje veikia jėgos aitvarų sporto centras, o nuo 2018–2019 m. kuriamas kanalų tinklas, privatus uostas ir gyvenvietė ant vandens.
== Šventkalnis ==
Kaime, prie Marių, yra Šventkalnis. Sakoma, kad ten senovėje gyveno milžinas, turėjęs 7 kaimynus, taip pat milžinus. Visi jie turėjo tik viena kirvį ir dirbdavo miško darbus, o dalijosi kirviu numesdami kirvį savo kaimynui, kai jau atliktas darbas. Kadangi Šventkalnio milžinas buvo netikėlis, už tai jį kartą nutrenkė Perkūnas.
Šį kalną protėviai pasirinko dievams garbinti, gal dėl to, kad apylinkėse nedaug kalnų. Čia kūrenta šventoji ugnis, pavasarį ir vasarą atkeliaudavo daug žmonių. Kelią į šventą kalną žmonės pavadino šventuoju keliu (svents cels), panašiai ir gyvenvietė pavadinta. Šis kalnas buvo ne tik šventovė, bet ir svarbus įspėjant apie priešo puolimą – tokiu atveju čia užkurdavo ugnį ir apylinkių vyrai sužinodavo apie pavojų, skubiai rinkdavosi į būrius, o moterys su seniais išsislapstydavo miške. Priešo grobio dalis būdavo paaukojama dievams.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.