Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.
Svėdasai – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Anykščių ir Rokiškio bei Kupiškio ir Utenos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Svėdasų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1794 m.) ir Morikonių koplyčia-mauzoliejus (šventoriuje), L. Morikonio Švč. Mergelės Marijos koplytėlė, veikia J. Tumo-Vaižganto gimnazija, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (LT-29351), senelių globos namai, stovi paminklas Vaižgantui. Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus veikia Kunigiškių I kaime.
Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – stogastulpis, pastatytas 1928 m., rekonstruotas 1989 m. Svėdasų kapinėse (įkurtos XVII a.) stovi paminklas 1707–1711 m. maro aukoms atminti (pastatytas ~1750 m.), kapinių vartai statyti XIX a. Prie Svėdaso (Beragio) ežero yra Svėdasų dvaras (rūmų griuvėsiai ir parkas). Senosiose žydų kapinėse yra saugomas botaninis gamtos paveldo objektas mūrinės kalnarūtės augavietė.
== Etimologija ==
Spėjama, kad senasis miestelio vardas buvo Svėdasys. Pasak prof. K. Jauniaus, tai buvęs sanskritiškos kilmės žodis ir reiškęs „malonus“, o kalbininkas Kazimieras Būga vardą kildino iš sėlių kalbos. Kai kurie istorikai mano, kad miestelio vardas susijęs su etnonimu švedai. Tačiau veikiausiai miestelio vardas yra kilęs nuo Svėdaso ežero, telkšančio miestelio šiauriniame pakraštyje (vandenvardinis vietovardis). XX a. tarpukariu vartota miestelio vardo forma Svedasai.
== Geografija ==
Miestelis įsikūręs kelių 118 Kupiškis–Utena ir 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis sankryžoje. Į šiaurę nuo miestelio telkšo Svėdasas (iš jo išteka Svėdasa), o pietuose į miestelio teritoriją įsilieja Alaušas.
== Istorija ==
Radviloms priklausęs Svėdasų dvaras minimas nuo 1503 m. rugpjūčio 15 d., kai patvirtinant žemės nuosavybės teises bajorui M. Grinkevičiui Užpalių krašte prie Svėdasų kelio, ir buvo pirmą kartą paminėtas vietovardis. Kiek vėliau, 1522 m. minima pirmoji Svėdasų bažnyčia, nuo 1574 m. ir miestelis su parduotuve ir keliomis smuklėmis. Panašiu laiku pastatyta ir protestantų bažnyčia.
1645 m. Svėdasų planą sudarė Radvilų kartografas Juozapas Narunavičius – jame matyti, kad miestelyje buvo 7 gatvės, išeinančios iš keturkampės aikštės. 1734 m. reformatų maldos namai priskirti Salamiesčio parapijai, o 1755 m. maldos namai išvis sudegė. Nuo XVIII a. miestelis ėmė garsėti turgumis. 1835 ir 1904 m. miestelį smarkiai nuniokojo gaisrai.
1831 m. ir 1863 m. sukilimuose vietos gyventojai aktyviai reiškėsi, platino knygas spaudos draudimo laikotarpiu. 1861 m. Svėdasų dvaro valstiečiai atsisakė mokėti prievoles ir jų malšinti buvo atsiųsta kariuomenė. XIX a. Svėdasai – miestelis ir dvaras, Vilkmergės apskrities Svėdasų valsčiaus centras. 1890 m. buvo 64 kiemai su 903 gyventojais, veikė katalikų bažnyčia, žydų maldos namai, valsčiaus savivaldybė, paštas, mokykla.
XX a. tarpukariu miestelyje veikė nemaža pieninė, turėjusi 10 grietinės nugriebimo punktų, 1937 m. surinkusi 4873 tonas pieno ir pagaminusi 220 tonas sviesto. Buvo smulkaus kredito draugija, „Vilties“ kooperatyvas, paštas, valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, galvijų kontrolės ratelis, ugniagesių komanda, malūnas, elektros jėgainė, brolių Šukių terpentino, dervos, deguto, medžio anglių gamykla, senelių prieglauda, dvi plytinės, keliolika krautuvių, valgyklų, amatų dirbtuvėlių.
1941 m. Svėdasuose ėmė kurtis partizanų būrys. Per karą išžudyta 300 žydų, sudeginta ir sugriauta daug pastatų. Tarybiniais metais miestelis buvo Svėdasų kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė, apdailos plytelių įmonė.
2002 m. patvirtintas Svėdasų herbas. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Svėdasai (2020, Anykščių rajono savivaldybė)
Butėnai (2019, Anykščių rajono savivaldybė)
Vaitkūnai (2017, Anykščių rajono savivaldybė)
Mickūnai (2024, Anykščių rajono savivaldybė)
Daujočiai (2017, Anykščių rajono savivaldybė)
Paežeriai (2021, Anykščių rajono savivaldybė)
Jakšiškis (2021, Anykščių rajono savivaldybė)
Petkūnai (2023, Anykščių rajono savivaldybė)
Nagurkiškiai (2024, Anykščių rajono savivaldybė)
Svirnai II (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Balkaičiai (2023, Joniškio rajono savivaldybė)
Langakiai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Žižmai (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Gilučiai (2017, Elektrėnų savivaldybė)
Palanga (2021, Palangos miesto savivaldybė)
Pilviškiai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Pakertai (2012, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Pakenė (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Gaureliai (2021, Ignalinos rajono savivaldybė)
Saulėtekiai (2017, Kauno rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Daugailiai nuo vandens bokšto žiemą
Inturkės apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Daujėnai nuo vandens bokšto
Mergalaukis nuo vandens bokšto
Švenčionys nuo priešgaisrinio bokšto
Babriškių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Petkūnai nuo vandens bokšto
Sakalų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Kernavės apylinkės (Pogulianka) nuo priešgaisrinio bokšto rudenį
Štadvilių apylinkės nuo sandėlių
Atsitiktiniai kelių turai
1014 (Alkiškiai–Menčiai–Pakalniškiai)
1906 (Aukštutiniai Kaniūkai-Babtai-Labūnava-Kėdainiai)
3519 (Ariogala-Paliepiai-Ilgižiai)
4312 (Širvintos-Družai-Vindeikiai)
5317 (Kukliai-Šniukštai-Maniuliškės)
1907 (Vilkija-Čekiškė-Ariogala)
1416 (Didžiasalis-Navikai-Vosiūnai)
1415 (Ceikiniai-Velykamiškis-Šventa)
215 (Bubiai-Ramučiai)
132 (Alytus-Seirijai-Lazdijai)