Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šakių rajono savivaldybė » Sudargo seniūnija » Sudargas (2021)      

Apie kaimą

Sudárgas – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, į vakarus nuo Jurbarko, kelių 184 Kiduliai–Ramoniškiai ir 3808 Slavikai–Sudargas kryžkelėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (įrengta 1945 m.), Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčia, kapinės, veikia Kidulių pagrindinės mokyklos skyrius (anksčiau – Sudargo Martyno Sederevičiaus pagrindinė mokykla), biblioteka, paštas (LT-71077), bendruomenės centras.
Į vakarus nuo Sudargo eina siena su Kaliningrado sritimi (Rusija). Prie Nemuno, 1 km ruože yra išlikę penki Sudargo piliakalniai (IV–XIV a.).
== Etimologija ==
Sudargo pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Sudargas (asmenvardinis vietovardis). Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Kavarskas, Musteika, galbūt Birštonas). Žinomas ir istorinis asmuo, kurio vardu gyvenvietė pavadinta – tai Žemaitijos didikas Sudargas, kurį nuo 1308 m. mini kryžiuočių ordino kronikos. Spėjama, kad čia buvo kilmingų lietuvių Sudargų rezidencija.
Nuo 1724 m. kurį laiką miestelis vadinosi Jansborgu (šved. Jansborg – „Jono miestas“), miestelio teises išrūpinusio didiko Jono Mikalojaus Radvilos garbei.
== Istorija ==
Viduramžiais čia buvo vienas stipriausių krašto gynybos centrų kariaujant su teutonais, stovėjo žemaičių Sudargo pilis, kurią 1317 m. birželio 24 d. sudegino kryžiuočiai. Po to vietovė ilgam išnyko. Tik XVI a. pradžioje Lenkijos karalienei ir Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Bonai ėmus kolonizuoti panemunę gyvenvietė ėmė augti.
1561 m. minimas kaimas. 1724 m. Jonas Mikalojus Radvila (tuometinis Jurbarko seniūnas) išrūpino iš Ldk Augusto II miestelio teises, leista turėti turgų, rengti du prekymečius. 1748 m. pastatyta medinė Sudargo bažnyčia. 1792 m. gegužės 12 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą. 1795 m. Sudargas atiteko Prūsijai, vėliau – Lenkijai.
XIX a. 2-ojoje pusėje Sudargas buvo svarbus knygnešystės centras, didelis spaudinių srautas ėjo per kleboną Martyną Sederevičių. 1870 m. rugpjūčio 28 d. Sudargas neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje jis minimas kaip Naumiesčio apskrities gyvenvietė Kidulių valsčiuje.
2000 m. patvirtintas dabartinis Sudargo herbas. 2003 m. įkurtas Sudargo bendruomenės centras. 2020 m. prie piliakalnių pradžios atidengta skulptūra rašytojui Dž. Selindžeriui ir jo romanui „Rugiuose prie bedugnės“ (aut. Nerijus Erminas). Iš Sudargo yra kilęs rašytojo prosenelis. 2022 m. atidengta skulptūrinė kompozicija paminėti Melno taikos sutarties 600 m. jubiliejų. Paminklą (skulp. Saulius Kriščiukaitis) sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.