Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Jurbarko rajono savivaldybė » Skirsnemunės seniūnija » Skirsnemunė (2017)      

Apie kaimą

Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Jurbarko, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras. Stovi mūrinė Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1903 m.), koplytėlė, medinė Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1849 m.), veikia muziejus, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyrius, paštas (LT-74063), kaimo bendruomenė (nuo 2003 m.). Seniau čia buvo Skirsnemunės piliakalnis. Šalia Skirsnemunės yra pilis ir parkas, Bisenės istorinė piliavietė.
== Etimologija ==
Spėjama, kad Skirsnemunė yra Christmemel pilies, stovėjusios priešingame Nemuno krante, modifikuotas vertinys: sandas Christ- buvo adaptuotas pagal apytikrį skambėjimą, o Memel vokiškai reiškia „Nemunas“.
Anot liaudies etimologijos, senovėje čia „skyrėsi“ Nemunas, upės vagoje buvusi didelė sala su pievomis ir ganyklomis. Ji tęsėsi nuo Šilinės iki Skirsnemunės.
== Geografija ==
Šalia kaimo yra kreidos ir mergelio telkinys. Iki XX a. vidurio stūksojo Skirsnemunės piliakalnis.
== Istorija ==
Minima nuo XIII a., kadaise čia buvo gynybinė pilis, vėliau – valdovo dvaras. 1313 m. priešingame Nemuno krante kryžiuočiai pastatė Kristmemelio pilį, o šiapus stovėjo Bisenės pilis. 1328 m. užfiksuotas žemės drebėjimas. 1431 m. Ldk Švitrigaila ir Vokiečių ordino magistras Paulis Rusdorfas sudarė Skirsnemunės sutartį.
XV a. minimas Skirsnemunės dvaras, XVI a. – miestelis, turėjęs turgų ir prekymečių privilegijas, nuo 1523 m. minima Skirsnemunės bažnyčia. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Skirsnemunę užrašė Barborai Radvilaitei. Laisvojo miesto teises ir herbą 1792 m. gegužės 12 d. suteikė Stanislovas Augustas, tačiau po kelių mėnesių krašte nugalėjo rusų palaikomi miestų reformos priešininkai ir savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai bandė priešintis, reikalavo grąžinti teises, tačiau bergždžiai.
1808, 1818 ir 1875 m. Skirsnemunė kentėjo nuo gaisrų. 1849 m. Žvyriuose, kur gyveno vokiečių amatininkai, prekiautojai ir dvarų tarnautojai, kairiajame Talkoto upelio krante pastatyta Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. Skirsnemunė – miestelis Raseinių apskrities Jurbarko valsčiuje.
XX a. tarpukariu Skirsnemunėje veikė žemės ūkio mašinų dirbtuvė, pieninė, smulkaus kredito draugija, iki II pasaulinio karo pradėtas statyti pirmasis Lietuvoje cemento fabrikas.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Trijų Lelijų partizanų rinktinės Jurbarko grupės skyrius.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Kauno „Kaspino“ tekstilės ir galanterijos fabriko cechas. Dar 1970 m. turėjo miestelio statusą, tačiau vėliau jo neteko.
2002 m. patvirtintas Skirsnemunės herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.