Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Vilniaus miesto savivaldybė » Senamiesčio seniūnija » Senamiestis (2012)      

Apie miesto dalį

Vilniaus senamiestis – seniausioji Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Neries krante į pietus nuo Pilies kalno. Urbanistikos paminklas. Vilniaus senamiestis yra didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis.
Tai vienas didžiausių Rytų Europos urbanistinių kompleksų, kuris pradėjo formuotis Viduramžiais. Plotas – 3,59 km². Apima 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių, 1487 pastatais, kurių bendras plotas – 1 497 000 m². Senamiestyje yra daug katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių, gyvenamųjų namų, kultūros ir architektūros paminklų, muziejų.
Senamiestis formavosi kelis šimtus metų ir čia įamžinta miesto istorija bei svarbiausios kultūrinės įtakos. Pastatai ir jų elementai priklauso įvairiems architektūros stiliams (gotika, renesansas, barokas, klasicizmas, šiek tiek moderno), kurie darniai tarpusavyje susipynę ir papildo vienas kitą. Senamiestyje yra išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų. XV–XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės. Senamiestyje dominuojantis stilius – barokas. Baroko metu buvo pastatyta dauguma Vilniaus sakralinių statinių: bažnyčių, cerkvių, vienuolynų. Įžymiausi baroko pastatai Vilniuje: 1604 m. pradėta statyti šv. Kazimiero bažnyčia, XVIII a. antrame ketvirtyje pastatyta šv. Jonų bažnyčia su varpinės bokštu kartu su kai kuriais Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio pastatais. Nuo XIII a. iki XVIII a. Vilnius buvo politinis Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės centras, turėjo didžiulės įtakos kultūriniam ir architektūriniam Rytų Europos vystymuisi.
Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir Aukštutinės pilies įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas Gediminui, Vilniaus katedra. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi Pilies gatvė, kurios tęsiniai – Didžioji ir Aušros vartų gatvės – siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties Aušros vartais. Rotušės aikštėje yra Vilniaus rotušė (pastatyta 1799 m. klasicizmo stiliumi, architektas Laurynas Gucevičius). Rotušės aikštė susiformavo XIV a., plečiantis miestui. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą.
1941–1943 m. senamiestyje veikė Vilniaus getas.
1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, kaip vienas gražiausių Senojo žemyno miestų, turintis didžiausią barokinį senamiestį visoje Rytų ir Vidurio Europoje.
Nuo 2007 m. Vilniaus senamiestyje, viename iš nedaugelio pasaulio miestų, veikia audiogidų ekskursijos, kurias turistams siūlo Vilniaus turizmo informaciniai centrai (Rotušės pastate ir Vilniaus g. 22).
== Senieji Vilniaus vaizdai ==
== Šiuolaikiniai Senamiesčio vaizdai ==

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.